Anot Egidijaus Lazausko, krovinių sumažėjimas sausį yra „pastebimas“.
„Mažėjimas sausio mėnesį bus, tiksliai negaliu pasakyti koks, bet sakyčiau, pastebimas (...) Iš tiesų, srautas iš Baltarusijos yra sumažėjęs, lyginant su praeitais metais, kurie buvo rekordiniai “, – BNS sakė E.Lazauskas.
Jo teigimu, trąšų ir naftos produktų – pagrindinių baltarusiškų „LG Cargo“ krovinių – srautai sumažėjo dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, trąšų paklausa sumažėjo dėl makroekonominių veiksnių.
-
„LG Cargo“ nepavyko atnaujinti 30 mln. eurų vertės vagonų pirkimo konkurso
-
„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ pratęsė partnerystę
-
„LG Cargo“ bendradarbiaus su koncernu „Achemos grupė“: per 3 metus perveš 30 mln. tonų krovinių
-
Teismas patvirtino – „LG Cargo“ turi nutraukti 30 mln. eurų vertės vagonų pirkimą
-
Aukščiausiasis Teismas nenagrinės „LG Cargo“ skundo dėl 30 mln. eurų vagonų konkurso
„Žiūrint iš trąšų perspektyvos, daugiau veikia pasauliniai, makroekonominiai veiksniai. Trąšų rinka yra apie 50 mln. tonų, baltarusiškos trąšos užima apie 20 proc. šios rinkos. Jų pagrindinės rinkos yra Kinijoje, Indijoje ir visur kitur pasaulyje, tai jų rezultatus irgi veikia tų šalių ekonomikos“, – teigė E.Lazauskas.
Tuo metu Baltarusijos gamyklų naftos produktų eksportas sumažėjo dėl Maskvos ir Minsko konflikto, kuris lėmė gerokai sumažėjusius rusiškos naftos srautus į Baltarusiją.
„Naftos vežimui įtaką turi šiek tiek kitokie veiksniai, daugiau geopolitiniai Baltarusijos ir Rusijos santykiai. Mes į juos irgi reaguojame, bet matosi, kad jeigu Baltarusija negali importuoti priimtina kaina naftos, mes irgi nelabai ką galime vežti“, – sakė „LG Cargo“ vadovas.
Kiek sausį pervežta krovinių, „LG Cargo“ kol kas nesuskaičiavo – pernai sausį pervežta 4,7 mln. tonų, o per 11 mėnesių – 50,5 mln. tonų, arba 2,8 proc. mažiau nei užpernai.
Baltarusijai paprašius kai kurių šalių uostų priimti jai skirtus tanklaivius su nafta, sausį Klaipėdos uoste buvo priimtas pirmas po kelerių metų pertraukos norvegiškos naftos krovinys Baltarusijai.
E.Lazauskas sako, kad vežimo per uostą srautus būtų galima palyginti nebent tada, jei Baltarusija diversifikuotų naftos importą ir ją reguliariai importuotų per Baltijos uostus.
„Tai galėtų būti lygintini dalykai, jei baltarusiai iš tiesų diversifikuotų savo srautus ir, tarkime, importuotų 30 proc. (savo naftos poreikio – BNS) per Baltijos valstybes. Darant prielaidą, kad srautai vieniems ir kitiems uostams būtų dalijami perpus, tai būtų apie 2,7 mln. tonų Klaipėdai. Faktiškai, mūsų galimybių viršus su esamais pajėgumais“, – teigė jis.
„Jeigu tai būtų nuolatinis srautas, tai sakyčiau, kad tikrai būtų palyginamas balansas, netgi, sakyčiau, teigiamas“, – pridūrė E.Lazauskas.
„LG Cargo“ šiuo metu per metus perveža apie 1,5 mln. tonų baltarusiškų naftos produktų.
„Bet mes neturime ilgalaikio sutarimo, kad bus nuolatinis (naftos žaliavos – BNS) vežimas. Tie vežimai, kurie dabar yra, vadinčiau juos bandomaisiais, yra klausimas, kiek jie prasitęs. Tai labai priklausys nuo to, ką Baltarusijos ir Rusijos vadovai tarpusavyje susitars“, – teigė E.Lazauskas.
Tanklaivis „Breiviken“ sausio 23-ąją į Klaipėdą atgabeno apie 80 tūkst. tonų Baltarusijai skirtos žaliavinės naftos. Ji iki vasario vidurio turėtų būti išgabenta iš uosto į Naftano gamyklą.
Baltarusijos atstovai teigė svarstantys galimybę naftą per Klaipėdos uostą importuoti ir toliau.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad šalis pasiruošusi pirkti naftos iš Azerbaidžano, Saudo Arabijos, Norvegijos, JAV ar kitų šalių pasaulinėmis kainomis, o naftos importą iš Rusijos ji planuoja sumažinti iki 40 proc. viso poreikio.
Tačiau kol kas nėra informacijos, ar Baltarusija atsigabeno naftos per kitus uostus, išskyrus Klaipėdą.
