„Nepaisant visų mūsų šalies buriuotojų, laivavedžių ir žvejų pastangų į klausimą, „ar Lietuva – jūrinė valstybė, o Palanga ir Šventoji – jūriniai miestai?“ su giliu liūdesiu ir nuoskauda Jums tektų atsakyti neigiamai. Palanga ir Šventoji yra miestai prie jūros, taip gatvėse galima nusipirkti kapitono kepurę ar jūreivišką skersadryžę, tačiau jūrinės kultūros ir atmosferos, kurią Viduržemio ir Juodosios jūros uosteliuose sukuria mažieji laivai, deja, mes dar neturime. Mūsų pajūryje tikrai nepamatysite tiek laivų ir laivelių, kokie plaukioja Ispanijos, Italijos, Graikijos ar Turkijos pakrantėse“, – pranešime spaudai rašo buriuotojų bendruomenė.
Pagal Jungtinių Tautų Jūrinę konvenciją, kiekviena valstybė turi teisę nustatyti savo teritorinės jūros plotį, neviršijantį 12 jūrmylių, matuojamą nuo bazinių kranto linijų, nustatytų pagal šią Konvenciją. Tai reiškia, kad kiekvienas Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės pilietis turi teisę plaukioti iki 12 jūrmylių nuo kranto.
„Paradoksalu, tačiau Palangoje ir Šventojoje, netgi nuleisti savo mažąjį laivą į jūrą yra sudėtinga misija“, – rašoma pranešime.
Pajūrio ruožas nuo Klaipėdos iki pat Latvijos sienos šiuo metu atitvertas galinga biurokratine užkarda. Tas, kuris nori nuleisti nuliesti savo mažąjį laivą į jūrą, automatiškai pažeidžia įstatymą, įvažiuodamas į privačią arba valstybės saugomą teritoriją, ta teritorija pažymėta draudžiamaisiais ženklais, už kurių pažeidimą baudžią policija.
Ministerijos ir kitos reguliuojančios institucijos ligi šiol esą nesutvarkė įstatyminės bazės ir neparengė aiškios tvarkos, kaip padėti mažųjų laivų savininkams nuleisti savo laivus į jūrą pakrantėje į šiaurę nuo Klaipėdos.
„Nors numatyta, kad šiame pajūrio ruože atsiras 12 taškų, kuriuose mažųjų laivų savininkai, žvejai ar buriuotojai galės nuleisti savo laivus į jūrą, visas šis procesas juda kur kas lėčiau nei smėlis, skandinantis Šventosios uostą. Palangos savivaldybė neturi procedūros, pagal kurią galėtų išduoti leidimus plaukti į Baltiją, Pajūrio regioninis parkas teigia, kad Aplinkos ministerija ligi šiol nepatvirtino tvarkos, pagal kurią būtų galima sudaryti mažiesiems laivams plaukti į jūrą. Savo ruožtu Palangos policija teigia neturinti galimybės išduoti leidimo pažeisti kelio ženklą, draudžiantį privažiuoti prie jūros“, – rašo buriuotojai.
Šiuo metu Regioninio parko direkcija gali tik išduoti raštą, kad sutinka kuriam laikui leisti žvejams nuleisti laivus Karklėje arba Nemirsetoje, šalia Palangos. Nesant sureguliuotos įstatyminės bazės, vėlgi pažeidžiamas ekologijos ir higienos kriterijus – štai Nemirsetoje žvejai, turintys laikinę galimybę nuleisti savo laivus į jūrą, jau antri metai skundžiasi, kad nėra tualeto ir dušo. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, grįžęs į krantą po paros jūroje.
„Šventosios uostas, nors ir kurtas populiarinti mažųjų laivų laivybą, deja, žmonės, norintys nuleisti į vandenį savo mažuosius laivus (valtis, burvaltes, katamaranus, vandens motociklus ir t.t.) susiduria su sunkumais, nes vasaros metu Šventosios uostas prigrūstas automobilių, privažiuoti yra neįmanoma, o čeburekus šlamščiantys poilsiautojai ir jų vaikai žioplinėja po uosto teritoriją, lipa ant transporto priemonių ir t.t. Pažeidžiamas saugumo kriterijus – uoste renkami ir montuojami galinti varikliai, galintys nukapoti pirštus čia žaidžiantiems mažyliams. Pažeidžiamas ekologijos kriterijus – uoste yra dyzelino, benzino, tepalų, yra nuolatinė gaisro rizika, tačiau pašaliniai ir su laivyba nieko bendro neturintys žmonės bindzinėja aplinkui, nėra įrengta specialių vietų gesintuvams, žvyrui ir t.t.“, – rašoma pranešime.
Buriuotojai prašo grąžinti Baltijos jūrą jūreiviams, mėgėjams ir žvejams: „Jie labiausiai myli ir tausoja gamtą, nes puikiai supranta, kad nuo to priklauso jūros ateitis jų gyvenimo kokybė.“
Jie prašo įsteigti Palangos ir Šventosios mažųjų laivų savininkų asociaciją, sutvarkyti įstatyminę bazę, viešai pateikti tokių vietų sąrašą ir informaciją, kaip bus užtikrinami saugumo, ekologijos, higienos ir tvarkos reikalavimai tose vietose.
