Ukrainos mieste Lvive vykusiame Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto vadovaujamos delegacijos susitikime kovo 2–4 dienomis taip pat tartasi dėl bendrų veiksmų siekiant į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) įtraukti papildomą Baltijos–Adrijos koridoriaus jungtį per Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos sieną Dorohusko link.
„Turime sujungti Baltijos ir Juodąją jūras pakankamą pajėgumą turinčiais transporto koridoriais, pertvarkyti dabartines geležinkelio jungtis nuo Klaipėdos jūrų uosto iki pat Odesos ir kitų Ukrainos uostų į europinės vėžės TEN-T koridorių.
Toks koridorius, apeinantis Baltarusiją ir Rusiją, svarbus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims, norint efektyviai įdarbinti savo jūrų uostus ir pasiekti Pietų Europą“, – sako Lvive su delegacija viešėjusi susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Kalbėdama apie konkrečius Lietuvos ir Ukrainos žingsnius, viceministrė akcentavo šiam koridoriui įgyvendinti svarbių projektų identifikavimą ir bendradarbiavimą su ES institucijomis. Vienas svarbesnių klausimų šiuo metu – bendromis pastangomis įtraukti į TEN-T tinklą papildomą transporto koridoriaus jungtį, kuri leistų padidinti bendrą Ukrainos ir ES sienos pralaidumą Baltijos jūrų uostų kryptimi.
Gerindamos susisiekimą tarp Lietuvos ir Ukrainos, šalys toliau sieks didinti krovinių vežimo geležinkeliu tarp Klaipėdos jūrų uosto ir Ukrainos apimtį. Taip pat apsitarta dėl Ukrainos prisijungimo prie „Lietuvos geležinkelių“ „Free Rail“ iniciatyvos, kartu su Baltijos šalimis stiprinant regiono nepriklausomybę ir atsparumą geležinkelių sistemose.
Europinės vėžės į Klaipėdą plėtra ir tarptautinių logistikos jungčių per Lenkijos ir Ukrainos pasienį gerinimo siekiai įtvirtinti dar 2022 m. rugsėjį Vilniuje pasirašytame Lietuvos ir Lenkijos transporto ministrų memorandume. Lietuvos iniciatyva prie šio koridoriaus plėtros šių metų sausį prisijungė ir kitos Baltijos šalys.
