Rokas Masiulis teigia paraginęs Europos Komisiją teisiškai įforminti atšaką kaip dalį „Rail Baltica“ projekto. Lietuva tikisi dar šioje finansinėje perspektyvoje gauti pinigų parengti naujo, modernaus Vilniaus-Kauno geležinkelio specialųjį planą. Jau netrukus turėtų būti aišku, koks bus jo maršrutas.
„Raginau visus įforminti finansavimą Vilniaus jungčiai. Finansavimas jai yra pažadėtas, su Europos Komisija suderėta, aš tik paprašiau, kad tai kuo greičiau įgautų teisine formą, dokumento formą. Ši jungtis turi būti pripažinta, kad jai būtų galima gauti CEF (Infrastruktūros tinklų priemonė, angl. Connecting Europe Facility – BNS) pinigus“, – antradienį telefonu iš Talino BNS sakė R. Masiulis – jis dalyvauja tarptautiniame „Rail Baltica“ forume,
Anot jo, preliminariai skaičiuojama, kad atšaka nuo Kauno iki Vilniaus galėtų kainuoti nuo 700 mln. iki 900 mln. eurų.
Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis BNS teigė, kad Lietuva šiuo metu siekia kuo aktyviau įtraukti Vilniaus–Kauno atšaką į bendrą projektą. Anot jo, EK turi rasti sprendimą, kaip bus finansuojama ši jungtis iš CEF tiek šioje finansinėje perspektyvoje, tiek naujoje, kuri prasidės 2021 metais.
„Norime, kad Komisija rastų sprendimą tam tikroms veikloms, susijusioms su Vilniaus jungtimi, pavyzdžiui specialiajam planui. (...) Kadangi iki šiol neturėjom Vilniaus jungčiai jokių veiklų, šitos veiklos atsiranda, kai patys pasidarėme studiją ir parodėme, kokius mes maršrutus Vilniaus jungčiai galime pasirinkti“, – BNS telefonu iš Talino teigė R. Degutis.
Anot jo, „Lietuvos geležinkelių“ atlikta Vilniaus–Kauno maršruto studija Europos Komisijai ir partneriams turėtų būti pristatyta balandį, vėliau bus rengiamas daugiau nei 1 mln. eurų preliminarios vertės specialusis planas. Paraiškos tam, paskelbus papildomą CEF šaukimą, turėtų būti teikiamos šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas BNS sakė, kad studija atsakys, kokiu maršrutu turėtų būti tiesiama linija Vilnius–Kaunas – ar jai būtų naudojama dabartinė trasa, ar atskiros jos dalys, ar tiesiama visiškai nauja trasa.
Finansavimo klausimas linijai Vilnius-Kaunas iki šiol nebuvo išspręstas, nes trys Baltijos šalys prieš kelerius metus ilgai nesutarė dėl šios maždaug 100 kilometrų atkarpos. Dėl to strigo ir derybos dėl bendros Baltijos šalių įmonės steigimo. Viena ginčų priežasčių neoficialiai buvo minima dėl to didėjanti projekto kaina bei netikėtas Lietuvos noras prie „Rail Baltica“ prijungti ir sostinę.
Susitarimas dėl atšakos į Vilnių buvo pasiektas 2014 metų balandį. Tų metų rudenį „Aecom“ studija parodė, jog atšaka iš Kauno į Vilnių būtų ekonomiškai naudinga ir kainuotų apie 850 mln. eurų.
Viena trijų Baltijos šalių sąlygų ES, kad visam projektui būtų skiriamas 85 proc. europinis finansavimas.
