Susisiekimo ministerija teigia taip siekianti užtikrinti aiškią projekto valdymo atsakomybę. Strateginė projekto kontrolė bei visuotinio projekto valdymo ir įgyvendinimo sprendimai priklausytų valstybių kompetencijai.
Pasak ministerijos, tęsiantis trišalei Baltijos šalių diskusijai dėl projekto įgyvendinimo modelio, Lietuva siūlo nenukrypti nuo pagrindinio tikslo – įgyvendinti projektą laiku.
„Sutinkame, kad reikia optimizuoti „Rail Baltica“ valdymo modelį, kad jis būtų dar efektyvesnis. Tačiau permainos turi būti daromos ne dėl permainų, nepamirštant pagrindinio tikslo – laiku užbaigti visai Europai svarbią geležinkelio liniją. Mes esame pasirengę paskelbti viešųjų pirkimų procedūras geležinkelio linijos statyboms nuo Kauno link Latvijos sienos jau netrukus, o statybos darbus pradėti 2021 metais“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Vykdant projektą, nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos pasienio bus nutiesta europinio standarto (1435 mm) elektrinė geležinkelio vėžė keleiviniams ir krovininiams traukiniams. Geležinkelis bus 870 kilometrų ilgio, jį tikimasi nutiesti iki 2026 metų.
