Kaip teigia, „Lux Express“ Baltijos šalių verslo plėtros vadovo Janno Ritsbergas išaugo ne tik kelionių lėktuvu skaičius, bet ir autobusais. 2017 metais autobusu Vilnius – Ryga maršrutu keliavo 230 tūkst. keleivių.
J.Ritsbergas sako, kad ekonomika auga, todėl Lietuva turi daugiau galimybių keliauti įvairiomis transporto priemonėmis. Baltijos šalyse tarptautinių keleivių vežimo rinka nuo 2017 m. augo 12 proc., o 2016 m. – 10 proc. Tarptautinių keleivių pervežimų autobusais per 2017 m. Baltijos šalyse išaugo 14 proc. (Lietuvoje 22 proc., Latvijoje 13 proc. ir Estijoje – 21 proc.), o 2016 m. – 16 proc.
Europa keliauja automobiliais
Eurostato duomenimis, Lietuvoje kelionių automobiliu mažėja, visgi, Europoje esame trečia valstybė pagal keliavimą nuosava transporto priemone. Iš Baltijos valstybių šia transporto priemone keliaujame daugiausiai ir lenkiame Europos vidurkį. Lietuvoje 2012 m. 91 proc. kelionių buvo nuosava transporto priemone, 2013 m. jų – 91,4 proc., 2014 m. – 88,3 proc., o 2015 – 89,2 proc.
Latvijoje ši tendencija auga: 2012 m. – 78,9 proc., 2013 m. – 79,4 proc., 2014 m. – 80,9 proc., o 2015 m. išaugo iki 82,3 proc. Estijoje atitinkamai kelionių procentinę dalį sudaro 81,4 proc., 81 proc., 81,6 proc., 78,2 proc. Europos vidurkis 2012 m. buvo 82,8 proc., 2013 – 83 proc., o 2014 ir 2015 m. – 83,1 proc.
Latvijos – Lietuvos sieną kerta 1100 transporto priemonių per dieną. 61 proc. jų yra Lietuvos, 27 proc. Latvijos ir 5 proc. – Estijos. O Estijos – Latvijos sieną pravažiuoja 930 transporto priemonių per dieną, iš jų lietuviškais numeriais – 8 proc.
Autobusų gamintojo „Scania Lietuva“ prekybos direktorius Darius Snieškus teigia, kad dažniausiai naudojame nuosavas transporto priemones, tačiau transporto gamintojai rodo, kad tai keičiasi.
„Šiuo metu Vilniuje iki gegužės jau užregistruota virš 200 didelių naujų autobusų – miesto autobusų“, – aiškina jis.
Lietuva neatsilieka nuo Europos ar pasaulio tendencijų
Kaip teigia D.Snieškus, keleiviai reikalauja kokybės, keleiviai reikalauja komforto, o tai užtikrina inovacijos, todėl šį ketvirtadienį „Lux Express“ pristatė pirmąjį Pabaltyje naujos kartos „Irizar i8“ autobusą, pripažintą kaip 2018-ųjų Metų autobusu. Trys šio tipo autobusai liepą pradės keliones maršrutu Lietuva – Latvija.
Pasak pasaulinės autobusų gaminimo įmonės „Irizar“ atstovo Josia Garcia, šis dar niekada keliais neriedėjęs autobusas pasižymi dideliu komfortu. Sukurtos labiau asmeninę erdvę gerbiančios vietos, taip pat gausu įvairių medijos bei jų naudojimo įrenginių: prie sėdynių yra dvi usb jungtys mobiliesiems telefonams, elektros lizdas nešiojamajam kompiuteriui, kėdžių atlošuose įmontuoti televizoriai. Prie komforto prisideda ir valdoma sėdynės padėtis bei ausinės.
J.Garcia taip pat teigia, kad inovacijų reikia komfortui, saugumui bei, apskritai, geroms emocijomis. Pasak jo, visi yra geresnės nuotaikos, kai aplinka yra graži ir inovatyvi.
Jis toliau tęsia, kad keleiviai daugiau keliauja viešuoju transportu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje: pardavimai auga ir transporto priemonės populiarėja.
Mes negalime pasigirti dideliu skaičiumi skrydžių į kitas valstybes, todėl puikia išeitimi tampa kelionės autobusu, – teigia Makalius
D.Snieškus pabrėžia pagrindines gamintojų tendencijas: visi autobusų gamintojai, ne tik „Scania“, turi pagrindinę bruožą – patvarumą. Jis papildo, kad šiuo metu yra gaminami dujiniai, hibridiniai, suspaustų dujų ir dyzeliniai autobusų varikliai.
Keičiasi požiūris į keliones: kodėl keliaujame autobusu?
R.Širvinsko-Makaliaus teigimu, Lietuva negali pasigirti dideliu skaičiumi skrydžių į kitas valstybes, todėl puikia išeitimi tampa kelionės autobusu. Jis pabrėžia, kad tai užima laiko, per kurį mes visi sėdime kartu ir tokiame judriame gyvenimo tempe tai tampa itin naudinga, pavyzdžiui, sustiprinant tarpusavio santykius.
Taip pat žmonės keliones autobusu renkasi, kai keliauja į festivalius, koncertus, renginius. Pavyzdžiui, Ryga turi lenktynių trasą, todėl automobilių ir lenktynių mėgėjai mėgsta keliauti į šį miestą, kiti nori pamatyti kaimyninės šalies jūros pakrantę.
Kelionių agentūros įkūrėjas taip pat pasakoja, kad keliaujame norėdami skristi iš kitos valstybės: Iš Rygos ir Varšuvos galima pasiekti tolimus skrydžius greičiau, o iš Lenkijos sostinės neretai – ir pigiau. Kad tų miestų oro uostus pasiektų, žmonės renkasi autobusus, todėl, kad jie tris kartus per parą kursuoja tiesiai į oro uostus.
R.Širvinskas-Makalius pabrėžia dar vieną kelionių autobusu pliusą – kainą. Jis teigia, kad tai yra pigios kelionės, ypač paskutinę akimirką, kai tuo tarpu, skrydžių kompanijos tokiu metu palieka tik du pigius bilietus, o kitų kainas užkelia.
„Keliautojų autobusu skaičius auga. Kai viskas pradėjo keistis, tobulėti, jaunimas maloniai sutinka keliauti autobusu, – konstatuoja pašnekovas. – Keliaukite, grįžę iš kelionių jūs suprantate, kaip tobulėjate“. Jis tęsia, kad būtent kelionėje susiduriame su kalbų barjerais, orientavimosi galimybėmis išsikrovus telefonui ir suartėjame su artimaisiais.
