LESTO generalinio direktoriaus Aido Ignatavičiaus teigimu, atsižvelgdama į technologijų vystymąsi ir jų perspektyvas, LESTO nuolat vertina elektromobilių infrastruktūros plėtros potencialą Lietuvoje.
„LESTO yra socialiai atsakinga įmonė ir ieško būdų, kaip prisidėti prie visuomenės gerovės ne tik užtikrinant nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, bet ir įgyvendinant bendruomenėms aktualius projektus, aktyviai šviečiant saugaus ir racionalaus elektros energijos vartojimo klausimais, konsultuojant ir skatinant domėtis perspektyviomis technologijomis. Pirmosios elektromobilių greitojo įkrovimo stotelės projektas – reikšmingas lūžis, plečiant elektromobilių infrastruktūrą. Lietuvoje atsiveria naujos galimybės verslo plėtrai ir intelektualaus kapitalo investicijoms“, - teigia A. Ignatavičius.
Naudojantis šia stotele, išsikrovusią elektromobilio bateriją galima įkrauti per 30 minučių.
Naudojantis šia stotele, išsikrovusią elektromobilio bateriją galima įkrauti per 30 minučių. Vienu metu bus galima krauti vieną elektromobilį. Siekiant paskatinti elektromobilių stotelės naudojimą ir ištirti vartotojų elgsenos įpročius, artimiausią laikotarpį mokestis už ja nebus imamas.
„Tai pirmoji stotelė Lietuvoje, kuria kraunant elektromobilį įkrovos laikas sieks apie 30 minučių, todėl ji turėtų stipriai pakeisti elektromobilių savininkų elgseną. Tai leis elektromobilių savininkams patogiai ir greitai „įsikrauti“ elektromobilį“, - sako AB LESTO generalinis direktorius.
Iki šiol Lietuvoje buvo įrengtos tik lėtojo įkrovimo stotelės – pirmoji tokia Vilniuje įrengta 2011 metais šalia Energetikos ir technikos muziejaus. Šiuo metu Lietuvoje yra iki 15 elektromobilių lėtojo įkrovimo stotelių. Naudojant tokio tipo stoteles, elektromobilių įkrovimas trunka 4-8 valandas.\
Susisiekimo ministerija turi elektromobilį
Pasak Susisiekimo ministerijos kanclerio Tomo Karpavičiaus, elektromobilis gali būti gera alternatyva vidaus degimo variklį turinčioms transporto priemonėms – Susisiekimo ministerija viena pirmųjų įsigijo tarnybinį elektromobilį ir vertina gerokai mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Šiuo metu ministerija taip pat rengia Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros koncepciją, kurioje numatoma galimybė tokią infrastruktūrą įrengti panaudojant ir ES paramą.
Kuo paprasčiau ir greičiau bus galima įkrauti elektromobilius, kuo daugiau tokių įkrovimo prieigų, tuo greičiau išpopuliarės elektromobiliai.
„Kuo paprasčiau ir greičiau bus galima įkrauti elektromobilius, kuo daugiau tokių įkrovimo prieigų, tuo greičiau išpopuliarės elektromobiliai. Žinoma, elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigos turi atsirasti ir valstybinės reikšmės keliuose, kad elektromobilis nebūtų vien tik trumpų atstumų transporto priemonė. Beje, šiemet pirmosios dvi viešosios elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigos bus įrengtos ir greitkelyje Vilnius–Kaunas“, - sako T. Karpavičius.
Stotelę padovanojusios automobilių gamintojos „Nissan“ atstovas Jacekas Gorskis teigia, jog transporto priemonės su nulinėmis emisijomis yra tikrasis sprendimas siekiant tvaraus mobilumo ateityje, todėl bendrovė tvirtai įsipareigojo toliau vystyti su elektromobiliais susijusias technologijas bei sustiprinti „Nissan“ elektromobilių atėjimą į šalies rinką.
„Šių metų rudenį planuojame net dviejų 100 proc. elektra varomų elektromobilių, hečbeko „Nissan LEAF“ ir lengvojo komercinio automobilio e-NV200, prekybos pradžią” – teigia J. Gorskis, „Nissan Nordic Europe Oy“ generalinis direktorius.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 42 elektromobiliai (M1 klasės).
Elektromobilių greitojo įkrovimo stotelę LESTO užsakymu įrengė ir ją prižiūrės viena didžiausių turto valdymo bei transporto paslaugų bendrovių Lietuvoje NT Valdos. Pastaroji kartu su „Nissan“ atstovais renginio metu suteikė galimybę visiems norintiems išbandyti elektromobilį, be to, apmokė, kaip naudotis įkrovimo stotele. „NT Valdos“ yra viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, komerciniais pagrindais nuomojanti „Nissan“ elektromobilius.
LESTO vykdomi eksperimentai su elektromobiliu „Nissan LEAF“ atskleidė, jog nuvažiuoti apie 1000 km prireikė 165 kWh elektros energijos. Tai reiškia, kad nuvažiuoti elektromobiliu 100 km paprastam elektros vartotojui kainuotų nuo 6 iki 8,5 Lt, priklausomai nuo elektros energijos tarifo. Įprastu tokios klasės automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuotų apie 30–40 Lt. Be to, naudojantis elektromobiliu į aplinką patenka 14 kg mažiau CO2 dujų 100 km nei iškastinį kurą naudojantis automobilis.
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 42 elektromobiliai (M1 klasės).
