Pasak jo, viešos Estijos ir Latvijos deklaracijos prasilenkia su realiais darbais. Nors jau rudenį numatyta teikti paraiškas milžiniškam projektui finansuoti, kol kas dėl esminių dalykų susitarti nepavyksta.
– Šiuo metu esate Briuselyje, tačiau jau žinoma, kad Baltijos valstybių ir Europos Komisijos (EK) derybos dėl „Rail Baltica“ projekto baigėsi nesėkmingai. Kas lėmė tokią baigtį?
– Pradėdami derybų raundą Briuselyje tikėjomės, kad Europos Komisija suteiks daugiau aiškumo dėl reglamentų ir procedūrų, kad galų gale rasime išeiti iš susidariusios situacijos, bet buvo iškomunikuota, kad mūsų noras į „Rail Baltica“ įjungti Vilnių, kaip numato ir EK politika, neatitinka ES teisės aktų.
– Dėl ko kyla daugiausia nesutarimų?
Dabar bandoma įdėti išankstines sąlygas, kurios ateityje Vilniaus prijungimą gali padaryti neįmanomą. Su tuo sutikti mes negalime.
– Trys valstybės turi apsibrėžti, ką jos nori pastatyti. Mūsų pozicija aiški ir ji buvo įtvirtinta ministrų deklaracijose bei patvirtinta premjerų, kad Vilnius pakliūna į projektą.
Kai kalbame su latviais ir estais, visi sutinka, bet kai tai reikia parašyti sutartyje, prasideda ieškojimas įvairiausių dalykų – tai reglamentas pasikeitęs, tai reikia papildomą studiją atlikti.
Mes nieko prieš. Galime atlikti ir papildomą studiją, bet turime sutartyje įrašyti esminį tikslą. Dabar bandoma įdėti išankstines sąlygas, kurios ateityje Vilniaus prijungimą gali padaryti neįmanomą. Su tuo sutikti mes negalime.
– Kiek Lietuvai svarbus Vilniaus integravimas į projektą? Ar dėl to verta laužyti ietis?
– Šiandieniniame susitikime pateikėme du kompromisinius pasiūlymus. Nė vienas jų nebuvo diskutuotas ir analizuotas racionaliai. Buvo kalbama vien tik aukštomis materijomis ir į mūsų siūlymus pereiti prie konkretaus sutarties teksto nereaguota. Atsakymo, kokios konkrečiai nuostatos prieštarauja teisės aktams, mes negavome.
Jau praėjusiame posėdyje iš Estijos atstovų buvo indikacijų, kad jie nori šį klausimą perkelti į politinį lygį. Mūsų supratimu, tai yra bėgimas iš derybų. Sutartyje yra daug teisinių klausimų, kurie reikalauja detalaus dėmesio. Juos turėtų nagrinėti ekspertai, tos srities specialistai.
– Kaip derybos vyks toliau?
– Po šio susitikimo derybos persikels į politinį lygį. Greičiausiai susitiks viceministrai. Preliminariai apsitarta, kad toks susitikimas galėtų įvykti šio mėnesio pabaigoje. Gal tai duos rezultatų, nors man atrodo, kad taip norima bet kokiais būdais pasiekti, kad Vilniaus „Rail Baltica“ projekte nebūtų.
– Ar yra apskaičiuota, kiek kainuotų „Rail Baltica“ atšaka į Vilnių?
Tikrieji Latvijos ir Estijos argumentai nėra viešai įvardijami.
– Šiuo metu priimtas Seimo sprendimas, kuriuo vadovaudamiesi mes turėtume nagrinėti dvi alternatyvas ir nuspręsti, kaip integruoti Vilnių.
Tai darytų teigiamą ekonominę įtaką visam projektui. Patys latviai rodė padarytus srautų modeliavimus, iš kurių matyti, kad Vilniaus prijungimas duotų aiškios ekonominės vertės.
Planuodami investuoti didžiulius pinigus norime pakelti viso projekto ekonominę naudą, kad finansinė grąža būtų didesnė. Kita vertus, ES politika sako, kad ES sostinės turi būti sujungtos. Jeigu yra noras su Varšuva ir Berlynu jungti tik Taliną ir Rygą, mes su tuo negalime sutikti.
– Kokie pagrindiniai Estijos ir Latvijos argumentai prieš Vilniaus integravimą?
– Estijos ir Latvijos argumentų negalėčiau įvardinti, nes jie nėra konkrečiai suformuluojami. Jie teigia, kad Vilniaus įjungimas gali sustabdyti paraiškų teikimą šį rudenį, o tai yra netiesa. Mes tai sutinkame įrašyti į akcininkų sutartį, kad Vilniaus jungtis neturi stabdyti šio projekto įgyvendinimo.
Bet tai jiems vis tiek netinka. Matyt, tikrieji argumentai nėra viešai įvardijami.
– Ar užsitęsus deryboms nekyla pavojaus praleisti terminus paraiškoms teikti?
Šių metų rudenį bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, todėl iki to laiko labai svarbu įsteigti bendrą įmonę ir parengti pasiūlymą.
– Bendras terminas yra 2016 m. Iki tol turim būti pateikę visas paraiškas. Yra ir artimesnis terminas. Šių metų rudenį bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas.
Politiniu lygiu yra sutarta, kad paraiškos turi būti pateiktos, todėl iki to laiko yra labai svarbu bendrą įmonę įsteigti ir parengti pasiūlymą.
Mes esame numatę pinigų biudžete, įkūrę būsimą akcijų valdytoją ir labai keista, kai viešai yra deklaruojami vieni dalykai, o daromi kiti.
Aš manau, kad vienaip ar kitaip mes paraiškas tikrai pateiksim, o užsitęsusios derybos tam nesutrukdys.
