„Lietuvos geležinkeliai“ augina per Lietuvą vežamų kiniškų krovinių apimtis

„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos teigimu, šiemet daugiau kiniškų krovinių pervežama dėl augančių prekybos apimčių tarp Kinijos ir Europos, patogios Lietuvos geografinės padėties.

„Kinija yra viena iš mūsų prioritetinių krovinių vežimo rinkų. Per atstovybę Kinijoje nuolat bendradarbiaujame su kinų logistikos bendrovėmis, kurioms siūlome greitas, kokybiškas ir efektyvias paslaugas. Lietuva yra išskirtinėje geografinėje padėtyje, turime puikiai išvystytą ir modernią infrastruktūrą, sujungiančią krovinių srautus tarp Rytų ir Vakarų“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas šiuo metu Kinijoje viešintis M.Bartuška.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Mantas Bartuška

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, kiniškų krovinių tranzito augimui taip pat įtakos turi nuoseklus „Lietuvos geležinkelių“ darbas stiprinant ryšius su Kinijos partneriais.

Šiemet bendrovė savo paslaugas pirmą kartą pristatė didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje „Transport Logistic China 2018“, vadovai susitiko su didžiausių Kinijos krovos ir logistikos bendrovių atstovais.

Nuo lapkričio „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo organizuoti kiniškų krovinių gabenimą ir kombinuotu būdu – jūra ir geležinkeliu. Pirmieji 200 vnt. konteinerių pervežti lapkričio 1-ąją.

„Šiuo metu taip pat derinamas pašto siuntų pervežimas – planuojama, kad pirmosios pašto siuntos iš Kinijos traukiniu Lietuvą pasieks dar šiais metais“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.

Iš Kinijos į Lietuvą kroviniai geležinkeliais atkeliauja per Baltarusiją. Į galutinę vietą Vokietijoje pervežami kompiuteriai, buitinė technika ir kita įranga. Tuo tarpu iš Vokietijos per Lenkiją, Kaliningradą, Lietuvą ir kitas šalis Kinijos link gabenamos automobilių detalės ir pramonės prekės.

Iš viso „Lietuvos geležinkelių“ lokomotyvais šiemet planuojama pervežti apie 120 konteinerinių sąstatų su kiniškais kroviniais.

Siekdami didinti per Lietuvą vežamų Kinijos krovinių kiekį, „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet teigia planuojantys išplėsti krovos pajėgumus ties Lenkijos pasieniu esančioje Šeštokų geležinkelio stotyje, nuo 2019 metų – ir per Kauno intermodalinį terminalą.

Taip pat ieškoma galimybių vežti Kinijos krovinius į Skandinavijos šalis per Klaipėdos jūrų uostą. Dėl to esą deramasi su Švedijos ir Suomijos bendrovėmis.

Šiuo metu Kinijoje vieši ne tik M.Bartuška, bet ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pirmadienį šalies vaodvė išreiškė lūkestį, kad jos susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu atvers kelius Lietuvos verslui šioje didžiulėje rinkoje.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kuriuos pateikia BNS, šiuo metu Kinija tarp eksporto partnerių užima 25-ą vietą. Pagal importą Kinija yra trylikta.

Dalis pareigūnų nerimauja, kad Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.