Pasak Manto Dubausko, draudimas bus taikomas per Baltarusiją iš Lietuvos gabenti naftos produktus ir trąšas. Jis įsigalios vasario 7 dieną.
Ar draudimas bus taikomas ne tranzitu gabenamiems kroviniams, jis teigė negalintis pasakyti.
„Lietuvos geležinkeliai“ anksčiau BNS pranešė, kad atmetus į Baltarusiją vis dar grįžtančius tuščius kalio trąšų vagonus, vidutiniškai iš Lietuvos į Baltarusiją nuo vasario 1-osios vyksta apie 18 traukinių per dieną.
„Planuojama, kad vasario mėnesį kas dieną maždaug 30 proc. traukinių (5-6), kertančių Lietuvos-Baltarusijos sieną iš Lietuvos pusės, turėtų sudaryti sąstatai, pakrauti Lietuvos stotyse, o didžioji jų dalis vyktų į Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą“, – rašoma įmonės komentare BNS.
Pasak bendrovės, Lietuvoje suformuotais sąstatais daugiausiai vežami naftos produktai, trąšos, juodieji metalai. Naftos produktus ir azoto trąšas į Ukrainą per Baltarusiją gabena „Orlen Lietuva“ ir Jonavos „Achema“.
Kai kurie Lietuvos eksportuotojai savo krovinius teigia jau nukreipiantys per Lenkiją.
Reaguodami į Baltarusijos veiksmus, kai kurie šalies gamintojai jau bando naujus maršrutus per Lenkiją, teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. Pasak jo, Lietuvos vežėjai galėtų gabenti krovinius vilkikais arba geležinkeliu per Latviją ar Lenkiją.
„Vienas jų – perkelti dalį krovinių iš geležinkelio į autotransportą ir juo gabenant aplenkti Baltarusiją arba, jei nebūtų uždarytas tranzitas autotransportui, tai kirsti Baltarusiją autotransportu. Kitas sprendimas – aplenkti Baltarusiją ir bandyti geležinkeliu krovinius gabenti per Latviją, tačiau kyla abejonių, ar būtų užtikrintas pakankamas tranzitinių krovinių pralaidumas šiuo maršrutu. Dar viena alternatyva – krovinių gabenimas per Lenkiją, kurį išbandė kai kurie Lietuvos gamintojai“, – teigė jis komentare žiniasklaidai.
V.Šileika sako, kad užtvėrus kelią tranzitui per Baltarusiją gali būti sutrikdytas 2-3 mln. tonų ar net didesnis krovinių srautas iš Klaipėdos uosto.
„Klaipėdos uostui ir krovos kompanijoms tai reikštų pakankamai didelius praradimus. Šiuo metu į Baltarusiją arba per ją į Kazachstaną, Ukrainą, Rusiją iš Klaipėdos uosto geležinkeliu keliauja apie 2-3 mln. tonų labai įvairaus spektro krovinių: chemijos produktų, trąšų, žemės ūkio produkcijos, metalo gaminių, įrengimų, įvairių krovinių konteineriuose ir kt. Jei dar pridėti autotransportu vežamų krovinių srautą, kuris kerta Baltarusiją, tai krovinių mastas būtų ženkliai didesnis“, – teigia V.Šileika.
Anot jo, neaišku, ar bus stabdomas ir traukinys „Vikingas“, kuriuo į Klaipėdos uostą gabenami konteineriai.
„Tai bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas, kurio likimas taip pat nėra aiškus. Šiandien šis traukinys pakankamai apkrautas, juo gabenama nemažai konteinerių. Tačiau klausimas, kokia ateitis jo laukia, ar šis traukinys bus įleistas į Baltarusiją ir projektas bus toliau tęsiamas, ar jis taip pat bus sustabdytas“, – sako LJKKA prezidentas.
V.Šileikos teigimu, dėl tokių alternatyvų tiekimo grandinės pabrangtų, todėl natūralu, kad krovinių savininkai pradėtų svarstyti, ar jų gabenimui rinktis Klaipėdos uostą.
Tuo metu Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ tikina, kad toks Minsko žingsnis jai sukeltų problemų.
„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas antradienį BNS sakė, jog bendrovė nuolat veža produkciją į Ukrainą per Baltarusijos teritoriją, tad jai tokiu atveju kiltų rimtų problemų.
„Baltarusijai nusprendus nepriimti geležinkelio transporto iš Lietuvos, tai sukeltų rimtų keblumų tiek mums, tiek mūsų klientams. Baltarusijai uždarius sienas, tektų turimus ir būsimus kontraktus su klientais anuliuoti arba produkcijos logistiką nukreipti per Latviją, kas, be jokios abejonės, išaugintų logistikos kaštus bei padidintų finansinę naštą mums ir mūsų klientams“, – komentare BNS sakė įmonės vadovas.
„Orlen Lietuva“ BNS teigia ieškanti alternatyvų produkcijos eksportui, o viena jų būtų nukreipti krovinius į Lenkiją per Mockavos terminalą, kurį bendrovė įsigijo praėjusiais metais, ir taip pasiekti klientus Ukrainoje.
„Šią alternatyvią tranzito kryptį dar 2021-aisiais įvertinome ir testavome. Taigi, esame pasiruošę, „Orlen“ grupės įmonėse bus priimti visi reikalingi sprendimai, kad sutartiniai įsipareigojimai partneriams Ukrainoje būtų vykdomi pilna apimti“, – rašoma komentare BNS.
Maršrutas nėra ilgesnis, bet mažiau patogus, nes reikia du kartus keisti riedmenis.
„Orlen Lietuvos“ komentaro BNS kol kas gauti nepavyko. Įmonės generalinis direktorius Michalas Rudnickis pernai lapkritį BNS teigė, kad jau išbandė alternatyvų krovinių vežimą geležinkeliais į Ukrainą – per Lenkiją, o ne per Baltarusiją, ir naujuoju maršrutu jau gabeno apie 8 proc. produktų.
„Mes turime būti pasiruošę įvairiems variantams. Norėjome pabandyti ir pasitvirtinti, kad yra tokia alternatyva. Maršrutas nėra ilgesnis, bet mažiau patogus, nes reikia du kartus keisti riedmenis“, – tąkart kalbėjo M.Rudnickis.
LTG Grupei priklausanti krovinių vežimo geležinkeliu bendrovė „LTG Cargo“ šiemet planavo tranzitu per Baltarusiją gabenti iki 0,9 mln. tonų naftos ir naftos produktų bei maždaug 0,5 mln. tonų trąšų.
„Šiuo metu informuojame klientus, kuriems aktualus šių krovinių tranzitas per Baltarusiją. Aktyviai dirbsime kartu su jais ieškodami sprendimų susidariusiai situacijai“, – sako Egidijus Lazauskas, LTG generalinis direktorius.
Kaip spaudai išplatintame pranešime nurodo „Lietuvos geležinkeliai“, „LTG Cargo“ įgyvendindama strategijoje numatytą veiklos diversifikaciją jau kurį laiką siekia vystyti alternatyvius krovinių gabenimo koridorius per Lenkiją įvairiems kroviniams ir tarptautiniams maršrutams vykdyti.
„Šiuo metu vykdomi pirminiai skaičiavimai, kaip galėtų būti vystomas krovinių gabenimo paslaugos teikimas, krovinius gabenant per Lenkiją Ukrainos, Turkijos ar kitomis labiau į Rytus nutolusiomis kryptimis.
Siekiant sukurti ir pradėti vykdyti alternatyvius maršrutus per Lenkiją bus svarbu įvertinti tokius aspektus, kaip maršruto ilgis ir trukmė, maršruto organizavimo Lenkijoje procesai, riedmenų sąstatų keitimas dėl besiskiriančių geležinkelių vėžių standartų (geležinkelių tinklas Lenkijoje yra siaurosios – 1435 mm – vėžės) ir kt. Gabenant krovinius alternatyviu koridoriumi traukinių sąstatai iš Ukrainos į Lenkiją galėtų patekti per vieną iš dviejų-trijų pasienio postų, o iš Lenkijos į Lietuvą – per Trakiškio (Mockavos) pasienio punktą“, – teigiama pranešime spaudai.
