„Lietuvos geležinkelių“ vadovas apie avansą iš baltarusių: „Bandėme jį grąžinti, bet bankas atmetė“

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje lankęsis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška ketvirtadienį atskleidė, kad avansai iš „Belaruskalij“, kuri net po JAV sankcijų įsigaliojimo toliau veža savo krovinius per Lietuvą į Klaipėdos uostą, buvo gauti lapkričio pabaigoje – jie buvo pervesti baltarusių bendrovės iniciatyva. Jis taip pat tvirtino, kad esą buvo sprendimas juos grąžinti, tačiau bankai pavedimą atmetė. Valstybės įmonės vadovas vedė paralelę su Astravo atomine elektrine, tvirtindamas, kad valstybės institucijos turi priimti teisinius sprendimus, kad sutartį su „Belaruskalij“ būtų galima sustabdyti, o ne įmonė.
Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai
Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punkte tikrinami „Belaruskalij“ vagonai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) skubos tvarka išsikvietus pasiaiškinti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą Mantą Bartušką paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, Lietuvos valstybinė įmonė gavo avansą iš Baltarusijos režimo atstovų.

Pasak M.Bartuškos, paskutinysis mokėjimas užtikrina pervežimus gruodį, tačiau pridūrė, kad pervežimas gali tęstis ir dalį sausio mėnesio.

Ketvirtadienį M.Bartuška lankėsi Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje, kur iš parlamentarų sulaukęs aštrių klausimų, pateikė daugiau detalių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mantas Bartuška
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mantas Bartuška

Bandė grąžinti avansą, bet neleido bankai?

Daugiausia Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams kilo klausimų dėl paimto avanso iš „Belaruskalij“ įmonės.

Ričardas Juška pastebėjo, kad „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartyje avansas nėra numatytas, todėl jam kilo klausimas, kodėl priimant avansus veikta ne pagal sutarties nuostatas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ričardas Juška
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ričardas Juška

Tačiau M.Bartuška aiškino, kad tai „Lietuvos geležinkeliai“ artėjant JAV sankcijoms patys pareikalavo pereiti prie avansinio mokėjimo spalį, kad lapkritį neatsidurtų situacijoje, kai už paslaugas negaus pinigų.

Tiesa, lapkritį klientas pervedė ne tik tuos avansus, kuriuos turėjo, bet ir savo iniciatyva padarė papildomų mokėjimų.

„Į banką gavome papildomus avansus, bankinės transakcijos vyksta automatiškai, nėra įmonėje kažkokio mygtuko, priimti ar nepriimti“, - sakė „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas.

Eugenijus Gentvilas norėjo sužinoti, kas įmonėje atsakingas už tai, kad paprašius pereiti prie avansinio mokėjimo ir sulaukus didesnės įmokos, nei tikėtasi, nutarta ją naudoti ir po gruodžio 8 d.

„Tas iš sutarties kyla, kad įsipareigojimus reikia vykdyti“, – aiškino M.Bartuška, patikinęs, kad pažeidus sutartį gali tekti kompensuoti nuostolius, kurie gali siekti ir šimtus milijonų eurų.

„Ar nekilo mintis tiesiog jį (avansą – 15min) grąžinti, nes tai netradicinis pervedimas, ne visada avansai mokami. Ar bendra nuostata, kad jei yra pinigai, nesvarbu, kas prekiaujama už juos – galbūt ir nacionalinio saugumo klausimai?“ – teiravosi Arminas Lydeka.

Tuo tarpu E.Gentvilas prašė įvardinti konkrečias dienas, kada avansai buvo gauti.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Arno Strumilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius teisinosi, kad reikėjo labai atidžiai įvertinti teisinę aplinką, kad nebūtų padaryta žingsnių, kurie Lietuvai gali lemti dideles finansines pasekmes. Jis tvirtino, kad avansai įkrito antroje lapkričio pusėje, tačiau konkrečių datų nesutiko įvardinti.

Tiesa, jis tvirtino, kad įmonė bandė avansus grąžinti.

„Buvo sprendimas juos (avansus – 15min) grąžinti, bet bankas pervedimą atmetė. Ieškome kitų būdų, kaip tuos netipinius avansus grąžinti“, – teigė M.Bartuška.

Jis taip pat pabrėžė, kad turi būti valstybinių institucijų teisinis sprendimas, kad sutartį su „Belaruskalij“ būtų galima sustabdyti, ir pateikė analogiją su Astravo atomine elektrine.

„Ne „Litgrid“ priėmė sprendimus nepirkti (elektros – 15min), o valstybės lygyje priimti sprendimai“, – sakė vadovas.

„Ar suvokiate, kad dabar jūs tarnaujate režimui?“

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai negailėjo valstybės įmonės vadovui kritikos ir dėl to, kad artėjant gruodžio 8 dienos terminui, kai įsigaliojo JAV sankcijos, nieko nebuvo imtasi.

„Beveik nieko nedarėte: nereagavote į avansinį mokėjimą. Kitaip tariant, baltarusiai net suprato, kas čia vyksta, be to, jiems reikia laiko diversifikuoti krovinius. Mano žiniomis, patys kalbėjote su Iždo departamentu, tikrai turėjote išsiaiškinti situaciją. Ar suvokiate, kad dabar jūs tarnaujate režimui?“ – piktinosi Raimundas Lopata.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimundas Lopata
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimundas Lopata

M.Bartuška į tai atsakė, kad įmonė, įvertindama situaciją, pati konsultavosi su JAV Iždo struktūra, kuri patvirtino, kad bendrovė elgiasi teisiškai.

„Iš to darytina išvada, kad neturime šiandien vien dėl JAV sankcijų savo valia nutraukti sutarties“, – teigė jis.

Tačiau Arminas Lydeka atkreipė dėmesį, kad Lietuva, būdama tarptautinės demokratinės bendruomenės nare, įsitraukia ir reaguoja į visas sankcijų sistemas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Arminas Lydeka
Luko Balandžio / 15min nuotr./Arminas Lydeka

„Šiuo atveju, Lietuva vykdydama tiek savo nacionalinių interesų plėtrą, suprasdama esamą situaciją kaimyninėje valstybėje daug ir sunkiai dirbo, kad pajungtų JAV įsitraukti į Lietuvai svarbių sankcijų nustatymą. JAV labai civilizuotai net prieš keturis mėnesius, 120 dienų, paskelbė apie būsimą tokių sankcijų įvedimą. Ilgas laikas techniškai išspręsti, pasiruošti, kad viskas vyktų civilizuotai pagal teisės aktus. Kaip suprantu, niekas nebuvo daroma, nebuvo išnaudotas laikas pasiruošimui“, – kritikavo Seimo narys.

Jis taip pat teiravosi, ar „Lietuvos geležinkeliai“ gavo patikinimus iš užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų, kad gali toliau užsiimti ta pačia veikla ir nekreipti dėmesio į būsimas sankcijas. O Eugenijus Gentvilas tikslinosi, kodėl vienas ministras teigė nustebintas žinios apie „Belaruskalij“ avansus, o kitas sakė, kad tai jam naujiena.

„Jūs BFK sakėte, kad ministrai buvo informuoti apie avansus. Mes nežinome, kuo tikėti. Ar buvo ir kokiu būdu buvo informuoti apie pirmąjį ir antrąjį avansą. Ar tik apie pirmąjį?“ – klausė E.Gentvilas.

„Nenorėčiau šitos temos plėtoti ir ginčo eskaluoti, informacija buvome pasidalinę“, – į tai atsakė M.Bartuška, leidęs suprasti, kad ministrai buvo informuoti. Jis pridūrė, kad buvo tariamasi, kaip įgyvendinti sankcijas ir kokiu teisiniu keliu eiti toliau.

Sutartį vertins vyriausybinė komisija

Išaiškėjus naujienoms apie avansinį mokėjimą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė nieko apie tai nežinojęs, o susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad tai jį nustebino.

Ketvirtadienį Susisiekimo ministras M.Skuodis taip pat paprašė vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos įvertinti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“ sutartį, pagal kurią per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenamos baltarusiškos trąšos.

Komisijos prašoma įvertinti, ar ši sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.

Pasak M.Skuodžio, baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą pagrįstai kelia ne vieną nacionalinio saugumo klausimą, todėl nutarta kreiptis į komisiją, kad sutarties tolesnis įgyvendinimas būtų įvertintas iš esmės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis