Susisiekimo ministerijos atstovai aiškina, kad svarbu tai, jog pinigai liko įmonės viduje, o ne atiteko išorės subrangovams, kas buvo įprasta praktika dirbant buvusiai vadovybei. VPT priduria, kad sandorių vertė priklauso nuo jų trukmės, o dabartiniai, kitaip nei ankstesni, sudaryti dvejiems metams.
„Lietuvos geležinkeliams“ vidaus sandorių atžvilgiu rekordiniai buvo 2013–ieji. Tuomet vidaus sandorių vertė siekė net 170 mln. eurų. 2014 metais suma krito, bet 2015–aisiais vėl atsitiesė ir perkopė 88 mln. eurų. 55,8 milijonų eurų vertės sandorių pasirašyta 2016 metais. Tiesa, VPT ir pačių „Lietuvos geležinkelių“ pateikti vidaus sandorių sumų skaičiai skiriasi. Viešindami sumas, „Lietuvos geležinkeliai“ 2015-aisiais suskaičiavo 76,5 mln. eurų, o 2016–aisiais – 89,1 mln.
Žiniasklaidai paviešinus informaciją apie galimai neskaidrius vidaus sandorius ir socialdemokratams palankios paramos dalybas, iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo posto pasitraukė S.Dailydka. Į diskusijas dėl vidaus sandorių įtraukė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, Sauliaus Skvernelio vyriausybė, VPT vadovė Diana Vilytė.
Visa tai lėmė, kad laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Andrius Montrimas išleido įsakymą, kuriuo uždraudė vidaus sandorių sudarymą, tačiau vėliau sandoriai vėl buvo leisti laikinai generalinio direktoriaus pareigas ėjusio Gerimanto Bakano įsakymu.
Vien per pirmąjį 2017 metų pusmetį AB „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis sudarė sandorių bendrai 106 milijonų eurų sumai. Apie 68 milijonai eurų iš šios sumos atiteko UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, apie 58 milijonų eurų – UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ ir apie 20 milijonai eurų – UAB „Gelsauga“.
Skaičiai – įspūdingesni nei pernai ar 2015-aisiais. Kodėl tuomet jie nekliūva nei Susisiekimo ministerijai, nei VPT?
Sutartys – dvejiems metams, padėsiančios sutaupyti
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas aiškina, kad 2017–ųjų sandoriai su antrinėmis įmonėmis buvo sudaryti pertvarkant bendrovę, o sandorių paskirtis didele dalimi buvo kita.
„Dar pavasarį skelbėme apie administracijos pertvarką, kurios pagrindinis tikslas buvo surasti dubliuojančias funkcijas ir jų atsisakyti, tokiu būdu sutaupant laiko, procedūrų, atsisakant dalies personalo arba jį perkeliant. Greta vyksta ir dukterinių įmonių pertvarka – tam tikri darbai yra perkeliami, pavyzdžiui, tik į dukterines įmones. Tuomet pasirašomas susitarimas, kad įmonė perima tas paslaugas ir jas teiks toliau.
Galima paklausti, kodėl neskelbiamas konkursas? Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tam, kad būtų užtikrintas tęstinumas. Antra, tikėtina, kad, paskelbus konkursą, jį laimėtų tos pačios bendrovės. Taigi rezultatas būtų tas pats, tik būtų sugaišta daugiau laiko. Be to, jei paslaugos būtų iškart perkamos iš išorės, tikėtina, kad reikėtų atleisti darbuotojus, nežinia, ką reikėtų daryti su turima įranga. Dabar tie įrengimai, kad neliktų be darbo, perduoti arba nuomojami dukterinei įmonei, su kuria pasirašytas susitarimas arba vadinamasis vidaus sandoris“, – kalba M.Dubauskas.
Pašnekovas pažymi, kad šie sandoriai yra sudaryti iki 2018-ųjų pabaigos, dvejiemsmetams, todėl tuos skaičius reikėtų dalinti per pusę. Taip pat, pasak jo, svarbu paminėti, kad jau kitąmet bus pastebimas šios pertvarkos ir šių vidaus sandorių poveikis.
Tai pabrėžia ir VPT vyriausioji specialistė Sigita Zumerytė Arlauskienė: „Negalima vienareikšmiškai palyginti ir įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2017 metais sudarytų vidaus sandorių apimties, kadangi numatoma sudaromo vidaus sandorio vertė priklauso ir nuo jo numatomos trukmės, o 2015, 2016 ir 2017 metų sudaromų vidaus sandorių trukmės skiriasi.“
„Gelsaugos“ atveju bus sutaupyta 1,7 mln. eurų palyginti su tuo, kiek tiems patiems darbams išleidžiame šiemet arba pernai, „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ atveju – 2,3 mln. eurų, „Geležinkelio tiesimo centro“ atveju – 8,3 mln. eurų“, – sako M.Dubauskas.
Ankstesnių metų sandoriai kliuvo ne dėl vertės, o dėl „keistumo“
Pasak M.Dubausko, ankstesniais metais sandoriai esą kliuvo todėl, kad buvo keisti. Pavyzdžiui, tokie, kurių didžiąją dalį sudarydavo subranga.
„Tarkime, statybos sandoriai, pasirašomi su „Gelsauga“, kuri pasisamdydavo subrangovus, atlikdavusius 80-90 proc. darbų. Akivaizdu, kad statyba nėra pagrindinė „Gelsaugos“ veikla, todėl kyla klausimas, kodėl neskelbiamas konkursas.
„Lietuvos geležinkeliai“, žinoma, neužsiiminėja statybomis, dukterinė įmonė irgi tokių paslaugų neteikia. Tai kodėl tada reikia samdytis dukterinę bendrovę, kad ji atliktų paslaugas, kurių ji neteikia? Su naikinama ir prie „Geležinkelių tiesimo centro“ prijungiama „Geležinkelių projektavimas“ bendrove statybos darbų subranga taip pat sudarė 92 proc.“, – aiškina M.Dubauskas ir priduria, kad tokių sandorių nebeliko.
Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė tikina, kad vidaus sandoriai yra naudojami ir kitose ES valstybėse, tad pirkimo forma savaime nėra kažkuo labai bloga arba labai gera. Klausimas, kokiais tikslais tai naudojama ir koks rezultatas pasiekiamas.
„Įmonei nusprendus naudoti vidaus sandorius, jei yra gautas VPT leidimas, viskas yra teisėta. Tačiau rezultatus turi parodyti ir pagrįsti „Lietuvos geležinkeliai“. Šiuo atveju taip pat svarbu, kad pinigai liko įmonės viduje, o ne atiteko išorės subrangovams, kas buvo įprasta praktika dirbant buvusiai vadovybei“, – teigia V.Šmaižytė.
