„Dauguma asociacijos narių mano, kad giliavandenis uostas – ar jis būtų statomas Būtingėje, ar Melnragėje, yra ekonomiškai nepagrįstas projektas. Klaipėdos uosto pajėgumai ir dabar nėra visiškai išnaudoti“, – teigė keturiolika metų asociacijai vadovavęs jūrų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis. Jam antrino ir naujasis asociacijos vadovas – Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Šiuo metu, skaičiuojama, Klaipėdos uoste krovos kompanijos išnaudoja kiek daugiau nei 50 proc. potencialo. „Žvelgiant į perspektyvą – per dešimt metų metinė krova gali padidėti 10 mln. t“, – tikino A.Kuzmarskis. Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta kiek daugiau nei 35 mln. t krovinių.
„Jei pavyktų išnaudoti apie 75-80 proc. uosto pajėgumų – jau būtų optimalus rezultatas. Kiekvienais metais uosto kompanijų pajėgumai padidėja apie 4-5 mln. t. Vien „Bega“, pastačius naują terminalą, perkrauna 2 mln. t krovinių daugiau. Klaipėdos uosto pajėgumai, geležinkelių potencialas – didžiulis, reikia tik išnaudoti“, – teigė A.Kuzmarskis. Paskaičiuota, kad išorinio giliavandenio uosto statybos atsieitų apie 1 mlrd. Lt. Krovos kompanijų atstovai tikina, kad neišnaudojus viso šiandieninio uosto potencialo imtis naujojo – būtų nepamatuota.
„Svarbiausia – būti patogiems krovinių siuntėjams. Siekiame, kad klientas galėtų pasirinkti įvairaus tipo laivus ir žinotų, kad jo krovinys bus saugiau ir greitai perkrautas. Kitaip mes klientų nepritrauksime“, – teigė naujasis asociacijos vadovas V.Šileika.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija įsteigta 1999 m. Šiandien ji vienija 14 tikrųjų narių ir vieną asocijuotą narį – Klaipėdos universitetą. Nuo pat asociacijos įkūrimo iki kovo 25 d. jai vadovavo kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.