Pastarųjų metų aviakatastrofos pasaulyje tupdo lėktuvus ilgam: „Boeing 737 MAX“ jau du mėnesius užgesinti varikliai, dėl pasikartojančių gedimų tupdomi ir rusų „Sukhoi SuperJet“. Abiejų tipų orlaiviai skraidino keleivius ir į Lietuvą.
Lėktuvų amžius saugumui įtakos plačiąja prasme turi, nes kuo jis senesnis, tuo daugiau linkęs gesti, – sako B.Merkys.
Tačiau orlaiviai su lietuviškais registracijos numeriais labiau kenčia ne nuo rimtų gedimų, o senatvės. Tai parodė jau bankrutavusios „Small Planet Airlines“ istorijos praėjusiais metais, kai dėl gedimų lėktuvai dažnai vėluodavo. Gedimai gali tik dažnėti, perspėja aviacijos specialistai.
Piktinasi, kad sutrikimai jau sisteminiai
Gedimai smulkūs – sugedo vandens tiekimas tualete, sutriko atsarginė sistema, sulūžo kėdė, bet lietuviškų aviakompanijų keleiviai, dažniausiai poilsiautojai, piktinasi.
Vilnietis Saulius dažnai renkasi poilsines keliones užsakomaisiais skrydžiais. „Pirmadienį, apie 1 val. parvykau į Vilnių iš Šarm aš Šeicho. Orlaivyje, eilinį kartą, nuo pat skrydžio pradžios, buvo sutrikusi vandens sistema, todėl, švelniai kalbant, higienos normos buvo pažeistos. Šis sutrikimas jau tapo sisteminiu.
Viešai maitinimo įstaigai, kuri neužtikrina higienos normų, veikti nebūtų leidžiama, tačiau „GetJet“ orlaiviuose, kurie ne tik veža keleivius, bet taip pat vykdo maitinimo paslaugas, tokie dalykai įprasti“, – piktinasi jis, atsiuntęs ir nuotrauką.
Be to, jo teigimu, lėktuve buvo sulūžusi keleivio kėdė, dėl kurios lėktuvo palydovėms teko vis atsiprašinėti.
Veteranas ore
Poilsiautojus skraidina Vilniuje registruota bendrovė „GetJet“, šias teises perėmusi iš pernai bankrutavusios „Small Planet Airlines“. Perėmė ne tik teises, keleivius, bet ir kai kuriuos orlaivius. Pavyzdžiui ir šį 26 metų veteraną „Airbus A-320“, kuris šįmet jau kelis kartus susidūrė su nesklandumais.
Pavyzdžiui, sausio mėnesį iš Vilniaus oro uosto pakilęs orlaivis skrido į Hurgadą, bet Baltarusijoje turėjo apsisukti atgal ir grįžti – sugedo vandens nuleidimas tualete.
Kovo 27 d. poilsiautojus iš Vilniaus į Egiptą skraidinęs tas pats 26 metų lėktuvas priverstinai leidosi Stambule – sugedo atsarginė sistema. Poilsiautojus nuskraidino kitas lėktuvas.
„Skrydžius vykdome tik techniškai tvarkingais lėktuvais ir pastebėjus net menkiausią gedimą, mes niekada neskrisime, kol nepašalinsime gedimo“, – 15min tikino „GetJet“ vadovas Darius Viltrakis.
Jis pridūrė, kad minėti incidentai nebuvo susiję su skrydžių sauga. „Tai buvo smulkūs techniniai gedimai, kuriuos pavyko greitai sutvarkyti“, – tvirtino bendrovės vadovas.
„Novaturui“ tenka grąžinti pinigus
Kelionių operatoriai taip pat sulaukia skundų dėl lėktuvų, o „Novaturui“ šiais metais teko kai kuriems klientams grąžinti pinigus.
„Kai kurie klientai, kurie iš anksto skrydyje buvo užsisakę sėdėjimo vietas su papildoma vieta kojoms, negalėjo gauti šių vietų dėl skirtingos orlaivių salono techninės specifikacijos. Šiais atvejais klientams grąžinome pinigus už neįvykusią paslaugą“, – 15min pasakojo „Novaturo“ Viešųjų ryšių ir komunikacijos projektų vadovė Dovilė Zapkutė.
Tiesa, jos duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius su orlaiviais susijusios gautos klientų pretenzijos sudaro apie 0,02 proc. nuo visų išvežtų klientų skaičiaus. Beveik visi šie atvejai susiję su oro vežėjo pakeitimu – vietoj „Small Planet Airlines“ poilsiautojus skraidina „GetJet“.
Be to, kelionių organizatorius „Novaturas“ dėl pagrindinės vežėjos – užsakomųjų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ – pasitraukimo jau skaičiuoja patyręs apie 1 mln. eurų nuostolių.
„Pagrindinės vežėjos pasikeitimas iš „Small Planet“ į „GetJet“ paveikė mūsų pelningumą per pirmąjį ketvirtį vidutiniškai 4 eurais vienam keleiviui“, – seminare sakė „Novaturo“ generalinė direktorė Audronė Keinytė.
15min primena, kad „Small Planet Airlines“ nutraukė skrydžius praėjusių metų rudenį. Viena iš priežasčių – nuolatiniai lėktuvų vėlavimai, po kurių aviakompanijai tekdavo mokėti kompensacijas. Galiausiai skrydžius ėmė atšaukinėti.
Ar keleivius perėmusios aviakompanijos neištiks panašus likimas?
„GetJet“ vadovas D.Viltrakis nemato problemų. „Pereinamasis laikotarpis perėmus ankstesnio oro vežėjo skrydžių vykdymą praėjo sklandžiai. Manome, kad ir keleiviai nepajuto skirtumo“, – teigė jis.
Koks tai lėktuvas?
Anksčiau šis „Airbus“ buvo naudojamas „Small Planet Airlines“, juo būdavo gabenami poilsiautojai į šiltus kraštus.
Koks tai lėktuvas, kuris šįmet jau ne vieną kartą turėjo problemų? Dar 1993 metų sausį pradėjęs skraidyti „Airbus“ lėktuvas anksčiau priklausė Honkongo, Libijos, Meksikos, JAV, Vokietijos, Ispanijos, Islandijos ir kitų šalių aviakompanijoms. Kai kurios jų jau yra bankrutavusios. Lietuvoje šis orlaivis skraido nuo 2013 metų.
Tačiau „GetJet“ vadovas sako, kad lėktuvas skrydžiams parengiamas tinkamai. „Lėktuvui atliekama ir kasdienė techninė patikra prieš tos dienos skrydžius ir tik įsitikinus, kad lėktuvas atitinka skrydžio saugos reikalavimus, jis gali vykdyti skrydį. Taigi jeigu lėktuvas gavo leidimą kilti, keleiviai gali būti visiškai ramūs, kad su juo skristi saugu“, – kalbėjo D.Viltrakis.
Tačiau galima sakyti, kad „GetJet“ orlaivių parkas – tikri veteranai su amžiaus vidurkiu – 24 metai. Seniausiam „GetJet Airlines“ orlaiviui – jau 29-eri. Šį „Boeing 737-400“ dar 1989-aisiais pradėjo naudoti Jungtinės Karalystės bendrovė „British Midland“.
Tiesa, „GetJet“ orlaiviai visame Lietuvos lėktuvų parke pernelyg neišsiskiria. Mūsų šalyje registruoti orlaiviai, galima sakyti, yra tikri oro veteranai. Lietuvoje yra registruota komercinių orlaivių, kurie pagaminti dar 1985-1986 metais.
Visų Lietuvoje registruotų civilinių orlaivių amžiaus vidurkis – 21 metai. Palyginimui, Latvijos lėktuvų vidutinis amžius – 11 metų. Estijoje – 17 metų.
Patiria nuotykių ir užsienyje
Seni lėktuvai su lietuviškais registracijos numeriais neapsieina be nuotykių ir kitur. Pavyzdžiui, 30 metų senumo „Boeing 737-300“, priklausantis „GetJet“, Tunise išriedėjo iš tako ribų. Incidentą tiria Tuniso saugos tyrimų institucija ir Lietuvos specialistai.
Garsusis incidentas su Kauno „Žalgirio“ komandos lėktuvu, kai Madride pakilę krepšininkai turėjo staigiai leistis kariniame oro uoste, nutiko su 21 metų „Boeing“.
Kai kurie krepšininkai sako daugiau nelipsiantys į tą orlaivį, o tai, ką teko išgyventi keleiviams, puikiai iliustruoja kai kurių krepšininkų žmonų pasisakymai – dėkojo Dievui, kad gyvi, ir nenukrito, o pats orlaivis esą buvo vienu metu nevaldomas.
Šiuo metu vyksta incidento tyrimas tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje.
„Jei Lietuvoje registruotas orlaivis patiria incidentą, Lietuvoje paskiriamas įgaliotas atstovas. Balandžio 11 d. ispanai atsiuntė informaciją apie „Žalgirio“ boingą, tad ir čia paskirti tyrėjai, ir tyrimas dar nebaigtas“, – 15min teigė Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjas bei Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis.
Visi incidentai, į kuriuos pateko Lietuvoje registruoti orlaiviai, yra viešai skelbiami. Tiesa, jų tyrimai užtrunka apie metus ir ilgiau. Per šį laiką orlaiviai ir toliau skraidina keleivius.
Aviacijos ekspertas: senesnis linkęs gesti dažniau
Lėktuvo amžius gali turėti įtakos gedimams, bet tai nėra svarbiausia to priežastis, sako 15min kalbinti aviacijos specialistai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto lektorius Bronius Merkys, tyręs ne vieną lietuviškų orlaivių incidentą, sako, kad senuose lėktuvai kaskart daugėja smulkių nesklandumų, panašiai kaip ir automobiliuose. Bet ar tai turi poveikį saugumui?
„Saugumui plačiąja prasme turi, nes kuo didesnis lėktuvo amžius, tuo jis daugiau linkęs gesti. Smulkių gedimų skaičius didėja senstant lėktuvui, todėl aviakompanijos suinteresuotos juos keisti, nes tai yra išlaidos“, – sako jis.
Žinoma, tualeto gedimas poveikio keleivių saugumui neturi, tačiau tai kainuoja papildomai.
„Keleiviams reikia mokėti papildomas kompensacijas, atsiųsti naują lėktuvą. Senas lėktuvas pasidaro nenaudingas finansiškai, nes didesni aptarnavimo kaštai“, – pridūrė B.Merkys.
Priklauso nuo to, kaip lėktuvas prižiūrėtas
Lėktuvų remontu ir technine priežiūra užsiimančios bendrovės „FL Technics“ inžinerinio aprūpinimo skyriaus vadovas Mindaugas Šapola taip pat neslepia, kad lėktuvo amžius daro poveikį gedimams.
„Lėktuvo amžius gali turėti įtakos gedimams, bet tai nėra lemiamas faktas. Lėktuvui, priklausomai nuo jo amžiaus, privalu atlikti priežiūrą“, – sako jis.
„FL Technics“ inžinerinio aprūpinimo skyriaus vadovas pastebėjo, kad lėktuvo išlaikymo kaina priklauso ne tik nuo jo amžiaus, bet ir nuo to, kaip orlaivis iki tol buvo naudojamas.
„Įlipę į seną “Lufthansa„ lėktuvą, net nepastebėsite, kad jis senas, nes salonas yra tvarkingas, prižiūrėtas, pastoviai modifikuojamas. Sunku būtų pasakyti, kad lėktuvui jau 30 metų“, – pasakojo M.Šapola.
Beje, pats lėktuvo operatorius renkasi, kaip lėktuvą modifikuoti, kiek atsižvelgti į gamintojo modifikacijas, kurios yra atnaujinamos. „Techninė priežiūra skiriasi. Orlaiviui surinkus tam tikrą kiekį valandų, jo priežiūra keičiasi“, – pasakojo M.Šapola.
Priklauso ir nuo sezoniškumo
Aviacijos ekspertas Simonas Bartkus pastebi, kad užsakomuosius skrydžius vykdantys lėktuvai paprastai būna senesni dėl sezoninio verslo – vasarą orlaivių paklausa didesnė.
„Naujus lėktuvus laikyti ant žemės yra brangu, todėl užsakomųjų skrydžių bendrovės perka senesnius, nors išlaikymas jų gali būti ir brangesnis“, – sako S.Bartkus, dirbęs, tiek „Small Planet Airlines“, tiek „Air Lituanica“ kompanijose.
Šiuolaikiniai lėktuvai, jis pasakoja, sukurti taip, kad sistema dar prieš skrydį signalizuoja apie gedimą.
Ar smulkūs gedimai lemia vėlavimus? „Techniniai gedimai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl lėktuvai vėluoja šiais laikais“, – sako jis. Beje, smulkūs gedimai buvo viena iš „Small Planet Airlines“ problemų priežasčių – keleiviai reikalaudavo kompensacijų, teikdavo ieškinius.
S.Bartkaus teigimu, „Boeing 737 MAX“ problemos paneigia mitą, kad senesni lėktuvai yra nesaugesni, tačiau naujų lėktuvų sertifikavimas, ko manymu, ateityje bus dar griežtesnis. Todėl aviakompanijos jau ieško senesnių lėktuvų, norėdamos užkamšyti tą trūkumą.
Priežastis – neturime savo avialinijų
Tai, kad latviai ir estai turi naujesnį orlaivių parką, susiję su jų nacionalinėmis aviakompanijomis. „Air Baltic“ perka naujus orlaivius, estų „Nordica“ taip pat stiebiasi.
„Mes neturime stiprių aviakompanijų, kurios išgali nusipirkti ar išsinuomoti naujus lėktuvus. Latviai sugebėjo komerciškai išvystyti, pradėjo nuo senų lėktuvų, ir dabar sugeba pirkti naujus orlaivius. Lietuvoje tokių sėkmingų aviakompanijų mes neturime. Turime mažiau sėkmingas, tad ir jų parkas yra senesnis“, – apibendrino A.Gustaičio aviacijos instituto lektorius B.Merkys.
Taigi kol Lietuva neturės savo avialinijų, lėktuvo parko amžius vis labiau atsiliks nuo kaimynų.
