Lietuvos oro uostai ir toliau sieks ne tik kasmet auginti absoliučias aviacines ir neaviacines pajamas, bet ir didinti komercinių pajamų dalį bendrose pajamose. Didžiausios investicijos bus nukreiptos į infrastruktūros plėtrą.
„Lietuvos oro uostų plėtra turi būti tvari, o visi projektai planuojami laikantis strateginių įsipareigojimų akcininkui ir visuomenei: vystyti saugią ir efektyvią infrastruktūrą, lygiagrečiai atsižvelgiant į darnią plėtrą“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Vienas stambiausių infrastruktūros plėtros projektų – dviaukščio išvykimo terminalo statyba Vilniuje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas didės dvigubai – nuo 1,2 tūkst. keleivių per valandą iki 2,4 tūkst. Taip pat planuojama dabartinio keleivių terminalo rekonstrukcija, suplanuoti ir pradėti vykdyti orlaivių perono rekonstrukcijos darbai bei esminiai eismo srauto pokyčiai.
Kauno oro uoste artimiausiais metais įsibėgės keleivių terminalo plėtra. Pagerinta infrastruktūra leis oro uostui padvigubinti dabartinį aptarnaujamų keleivių skaičių.
„Keleivių srauto prognozės ilgesniam laikotarpiui rodo stabilų augimą. Prognozuojama, kad 2022 metais Vilniaus oro uoste bus pasiektas 6 mln. keleivių per metus srautas, tam būtina pasiruošti“, – sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis.
Kauno oro uoste artimiausiais metais įsibėgės keleivių terminalo plėtra. Pagerinta infrastruktūra leis oro uostui padvigubinti dabartinį aptarnaujamų keleivių skaičių. Strateginė Kauno oro uosto sritis – orlaivių aptarnavimo paslaugos (MRO). Palangos oro uoste jau vykdoma terminalo rekonstrukcija, po kurios bus perplanuotos pastato erdvės bei padidintas terminalo pralaidumas. Per artimiausius kelis metus planuojama atnaujinti ir kilimo tūpimo taką.
Į tvarią plėtrą nukreipti ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ ateinančių metų planai. Šiais metais planuojama daugiausiai dėmesio skirti strateginės reikšmės pokyčiams bei didinti veiklos efektyvumą, o oro navigacijos paslaugas ir toliau teikti atsižvelgiant į aplinkosaugą.
„Be savo pagrindinės veiklos siekiame plėsti teikiamų paslaugų sąrašą. Turime išsikėlę tikslą – tapti konkurencingiausiu Baltijos jūros regiono oro erdvės valdytoju ir aviacijos sprendimų inovatoriumi. Savo veikloje diegiame naujausius sprendimus, stengiamės išnaudoti naujausias technologijas“, – sako „Oro navigacijos“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
Oro erdvės valdymo įmonė sieks ir toliau skaitmenizuoti teikiamas paslaugas ir vidaus procesus. Vienas iš svarbių planų – sąveikų tarp skrydžių valdymo sistemų ir skaitmeninių technologijų plėtojimas regiono mastu. Jau netrukus bus atidarytas naujas regiono skrydžių valdymo centras, pradėta naudoti nauja skrydžių valdymo sistema, bus diegiama dronų valdymo sistema. 2020–2024 metais ketinama diegti nuotolinio aerodromų skrydžių valdymo sistemą, modernizuoti stebėjimo sistemas.
