Oro uostus valdanti valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) jau sutarė, kad ilgalaikius vystymo planus parengs Nyderlandų bendrovė „Haskoning“ – su ja pasirašyta 1 mln. eurų vertės (su PVM) sutartis. Vizijos rengėjai turės atsakyti į klausimus, kaip maksimaliai išnaudoti Lietuvos oro uostus, pagerinti susisiekimą su jais, saugumą ir kitas sąlygas keliaujantiems žmonėms.
„Užsakovo vizija – pasiekus 10 mln. keleivių, atversti naują Lietuvos oro uostų istorijos puslapį“, – teigiama Lietuvos oro uostų parengtose specifikacijose.
LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas BNS sakė, kad metinis 10 mln. keleivių skaičius trijuose šalies oro uostuose turėtų būti pasiektas 2030 metais. Pagal sutartį tyrėjų pasiūlymai su alternatyvomis turės būti pritaikomi vertinant oro uostų ateitį bendrai bei Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostus atskirai.
-
Lietuvos oro uostai grįžta į priešpandeminį lygį: Kaunas ir Palanga gerina rekordus
-
Lietuvos oro uostai prašo papildomai tikrinti Vilniaus ir Palangos kuro bazių operatorių
-
Susisiekimo ministerijos atstovas: Lietuvos oro uostai turi peržiūrėti sudarytas sutartis
-
Tiesioginiai skrydžiai iš Lietuvos: 5 Europos miestai, kuriuos verta aplankyti šią vasarą
Jų perspektyvos turi būti vertinamos pagal scenarijus, numatančius, kad Vilniuje keleivių skaičius pasieks 8 mln., Kaune – 2 mln., o Palangoje – 600 tūkst.
Lietuvos oro uostai iš tyrėjų tikisi išgirsti, kaip susisiekimui su sostine ir Kaunu išnaudoti šiuo metu statomą europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, Palangoje – prailginti kilimo-tūpimo taką nuo 2,3 iki 2,5 kilometro.
Lietuvos oro uostų sutartis su „Haskoning DHV“ galioja iki 2026 metų, tačiau, pasak T.Vasiliausko, esminiai pasiūlymai turės būti pateikti dar iki šių metų pabaigos.
Trijuose Lietuvos oro uostuose praėjusiais metais aptarnauta 5,35 mln. keleivių: Vilnije – 3,91 mln., Kaune – 1,15 mln., o Palangoje – 274 tūkst. Juose pavyko atstatyti daugiau nei 80 proc. prieš pandemiją buvusio keleivių skaičiaus – 2019 metais jis siekė 6,5 mln.
