Planuojama, kad 2025-aisiais į visą LTOU tinklo infrastruktūrą bus investuota daugiau nei 58 mln. eurų.
„Šie metai yra laikas, kai žengsime strateginius žingsnius toliau keldami paslaugų kokybę, skaitmenizuodami tam tikrus etapus ir stiprindami šalies oro uostų indėlį į ekonomiką. Didžiausių projektų sąrašas rodo, jog, kol vieni darbai finišuoja, kiti prasideda, o tai yra svarbiausia, nes toliau vykstant infrastruktūros pokyčiams, oro uostai veikia kaip įprasta, be veiklos stabdymų ir pertrūkių. Tai leidžia išlaikyti veiklos pagreitį ir neprarasti, bet auginti konkurencingumą regione“, – sako LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Skaičiuoja dienas iki naujo terminalo starto
S.Bartkus atkreipia dėmesį, kad šių metų pradžią vainikuos naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo atidarymas. Kaip tik vykdomi paskutiniai testavimo ir kiti procesai. Vasarį terminalui pradėjus veikti, bendras Vilniaus oro uosto plotas išaugs trečdaliu (14,4 tūkst. kv. metrų), o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1 200 iki 2 400 keleivių per valandą.
Nuo pat pradžių išvykimo terminalo projekte didelis dėmesys skiriamas ne tik keleivių patogumui, greitam aptarnavimui, bet ir tvarumui. Naujasis pastatas yra A++ energinės klasės, turės „BREEAM” tarptautinį sertifikatą, o tvari statyba lems geresnius eksploatacinius parametrus. 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo dengia saulės moduliai – pagaminta energija patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
Ruošiantis naujam startui Vilniaus oro uoste praėjusių metų pabaigoje įgyvendinta ir nauja transporto judėjimo bei stovėjimo vietų schema, suteikianti galimybę efektyviau aptarnauti automobilių ir viešojo transporto srautus.
Vilniuje keisis senųjų terminalų veidas
Šiemet bus pradėtas ir Vilniaus oro uosto esamų erdvių konversijos projektas. Numatyta, kad dviejų terminalų, kurie buvo pastatyti dar 1993 ir 2007 m., pertvarka, turėtų būti atlikta per pusantrų metų – nuo 2025-ųjų vidurio iki 2026 m. pabaigos. Jos metu Vilniaus oro uostas dirbs kaip įprasta.
„Senųjų terminalų išplanavimas nebegali užtikrinti sėkmingos oro uosto plėtros, todėl erdvės bus perplanuotos ir pertvarkytos. Tai leis reikšmingai išplėsti komercinės veiklos apimtis, o keleiviams užtikrins daugiau galimybių gauti įvairesnes ir kokybiškesnes paslaugas“, - sako S.Bartkus. Viso numatyta, kad pertvarkos bus atliktos maždaug 10 tūkst. kv. metrų ploto erdvėse – sprendimai apims visas erdves t. y. nuo grindų iki stogo.
Terminalų konversijai šiuo metu ieškomas rangovas – paskelbtas viešasis pirkimas. Šiuo projektu siekiama įgyvendinti platesnę pažangių technologijų integraciją į kasdienes Vilniaus oro uosto veiklas ir pagerinti senųjų pastatų energijos efektyvumą. Šiuo metu planuojamuose pertvarkyti terminaluose (T2 ir T3) veikia bendra išvykstančių keleivių registracijos salė, bagažo patikros ir aviacijos saugumo zonos, atvykimo ir išvykimo vartai bei komercinės patalpos.
Ruošiamasi naujo atvykimo terminalo statyboms
Taip pat šiuo metu vyksta ir tarptautinis architektūrinės idėjos konkursas Vilniaus oro uosto naujo atvykimo terminalo tolesniam projektavimui atrinkti. Galutinius pasiūlymus architektai gali teikti iki 2025 m. kovo pabaigos.
Architektūrinės idėjos konkurso tikslas – sukurti modernų ir efektyvų atvykimo terminalą, kuris leistų ateityje oro uostui integruotis su būsima „Rail Baltica“ jungtimi, naujai pastatytu išvykimo terminalu bei rekonstruota centrine aikšte. Naujasis atvykimo terminalas taip pat turės užtikrinti galimybes aptarnauti augančius keleivių srautus ateityje, sudaryti galimybes geresnei keleivių patirčiai bei veikti modernioms oro uosto technologijoms.
Pajėgumus augins ir Kaunas
Anksčiau negu numatyta baigtas statyti Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas Lietuvos oro uostams suteikė vertingos patirties ir leido tobulinti didelio masto projektų valdymo praktiką. Įgytos pamokos sėkmingai pritaikytos įgyvendinant Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projektą, kuris bus baigtas jau šių metų rudens pradžioje.
Išplėstas Kauno oro uosto terminalas bus pritaikytas aptarnauti dvigubai daugiau keleivių – iš viso apie 2 mln. keliaujančiųjų per metus. Čia padidės tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės, bus pasiekta didesnė technologijų pažanga, o tai reikš greitesnes procedūras bei patogesnį skrydžių laukimą. Bendras terminalo plotas turėtų išaugti apie 4,4 tūkst. kv. metrų ir oro uostas galės aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą. Palyginti, šiuo metu Kauno oro uostas yra pajėgus aptarnauti keturis keleivinius skrydžius vienu metu.
Kartu su terminalo statyba Kauno oro uoste 2024 m. pradėtas įgyvendinti ir kitas svarbus projektas – šiaurinio perono plėtros darbai. Projektą planuojama užbaigti 2025 m. pavasarį. Tuomet Kauno oro uoste orlaivių stovėjimo vietų skaičius padidės daugiau nei pusantro karto. Atsiras papildomos lėktuvų statymo ir variklių bandymo vietos. Projektas atvers galimybes Kaune auginti ir techninio lėktuvų aptarnavimo paslaugų apimtis, nes Kauno oro uostas yra viena iš svarbių orlaivių remonto ir techninio aptarnavimo bazių Baltijos šalių regione. Taip pat bus sukurtos sąlygos didinti krovinių gabenimo apimtis – Kauno oro uostas turi strateginę reikšmę NATO partnerių logistikos grandinėje.
Plės rizikos pasidalinimo modelio taikymą
S.Bartkus pastebi, kad praėję metai buvo svarbūs ir dėl naujų maršrutų skatinimo. Pagal rizikos pasidalinimo modelį pasirašytos sutartys atvėrė dar daugiau strategiškai svarbių visai šaliai maršrutų Vakarų kryptimis ir sustiprino Lietuvos ryšius su ekonominiais, gynybos bei politiniais partneriais. Pirmą kartą rizikos pasidalinimo modelis buvo pritaikytas 2023 m. – tuomet tiesioginiai „LOT Polish Airlines“ skrydžiai sujungė Vilnių ir Londono Sičio oro uostą. Pernai su Latvijos oro bendrove „Air Baltic“ sudaryta sutartis nutiesė oro kelius iš Vilniaus į Lisaboną, Diuseldorfą ir Hamburgą.
„Šiuo metu analizuojame situaciją aviacijos rinkoje ir oro bendrovių padėtis bei planus, kurie atspindi galimybes ir partnerysčių potencialą. Esame užsibrėžę tęsti modelio plėtrą, nes tai yra tinkamiausias būdas skatinti strategiškai svarbias Lietuvai kryptis“, – teigia LTOU vadovas.
LTOU vadovo teigimu, jau žinoma, kad šiemet planuojamos naujos reguliarios skrydžių kryptys iš Vilniaus oro uosto į Prahą (Čekija) ir Tiraną (Albaniją), taip pat šiais metais turėtų startuoti ir užsakomieji skrydžiai iš Palangos oro uosto į Turkiją bei Egiptą.
