Birželio mėnesį visuose Lietuvos oro uostuose bendrai, matuojant pagal keleivių skaičių, pasiektas 93 proc. 2019 m. skrydžių lygio rodiklis.
„Kaune ikipandeminis lygis jau pasiektas balandžio mėnesį, taigi oro uostai pereina iš atsistatymo etapo į augimo etapą“, – kalbėjo A.Stikliūnas.
Bendrovės laikinasis vadovas sakė, kad skrydžius į Ukrainos miestus, kurie buvo sustabdyti prasidėjus Rusijos invazijai, pavyko kompensuoti kitomis kryptimis, todėl bendrame skrydžių skaičiuje šios netektys nepasijautė.
2022 m. pirmą pusmetį pervežta 2,3 mln. keleivių – beveik tiek pat, kiek per praėjusius metus. Prognozuojama, kad šiais metais aptarnautų keleivių skaičius galėtų siekti 4,7 mln.
Per šį pusmetį atlikta 24,3 tūkst. skrydžių. Planuojama, kad per metus skrydžių skaičius viršys 50 tūkst. Krypčių skaičius irgi pralenkė 2019 m. lygį – tais metais iš Lietuvos oro uostų skraidyta 94 kryptimis, pernai – 80, o šiais metais – 98.
„Pasiekiamumo prasme ikipandeminis lygis jau yra viršytas“, – sakė A.Stikliūnas.
Populiariausiomis kryptimis Lietuvos oro uostuose išlieka Londonas, Oslas, Kopenhaga, Varšuva, Dublinas. Populiariausiu vežėju išlieka „Ryanair“, pervežantis 49 proc. keleivių. „Wizzair“ užėmė antrąją vietą su 15 proc. rinkos dalimi.
„Visoje Europoje sparčiausiai atsistato atostogų keliautojų segmentas. Nuo ko iš esmės pradėjo savo planavimą visos oro bendrovės, siekiančios atsistatyti, tai nuo atostogų maršrutų. <...> Tos pačios tendencijos, kurios matomos Europoje, atsispindi ir Lietuvoje“, – tokią didelę pigių skrydžių avialinijų dalį paaiškino laikinasis vadovas ir pridūrė, kad šių bendrovių skrydžių apimtys jau pralenkė priešpandeminį lygį.
Prognozės: šį pusmetį rodikliai augs, bet 2023 m. reikia ruoštis jau šiandien
Kalbėdamas apie antrąjį pusmetį, A.Stikliūnas prognozavo spartų srautų augimą. Vis dėlto, jis atkreipė dėmesį, kad didelių iššūkių iškils 2023 m., todėl Lietuvos oro uostų prioritetas bus pasiruošimas kitiems metams.
„Darome namų darbus – tai apima kelis dalykus. Skrydžių skatinimo strategiją, veiklos strategiją ir darbuotojų strategiją. Augsime kaip organizacija žmogiškųjų išteklių prasme“, – sakė vadovas. Jis teigė, kad oro uostai siekė išsaugoti kuo daugiau darbuotojų, kadangi jautė signalus, kad aviacijos sektorius greitai atsistatys. Lietuvos oro uostai pandemijos metu sumažino darbuotojų skaičių apie 20 proc.
Nors tikėtina, kad artimiausią pusmetį degalų kainos išliks aukštame lygyje, bet, prognozavo A.Stikliūnas, šiais metais įtakos skrydžių paklausai jos dar nepadarys. Paklausai didelės įtakos kol kas nedaro ir infliacija.
Laikinasis bendrovės vadovas pridūrė, kad nesitiki didelio srautų kritimo dėl galimo COVID-19 pandemijos valdymo griežtinimo. Anot A.Stikliūno, valstybės jau išmoko su tuo tvarkytis, tad globalaus skrydžių segmento kritimo nebereikėtų tikėtis.
