Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vėžėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.
Rodikliai indikuoja apie sugrįžimą į įprastas vėžes
Naujausi Lietuvos banko šalies paslaugų eksporto rodikliai leidžia įvertinti Lietuvos transporto sektoriaus, stipriai priklausomo nuo eksporto rinkų, antro šių metų ketvirčio rezultatus ir geriau suprasti, ko tikėtis toliau.
Vis dėlto, rodikliai nedžiugina: krovininio kelių transporto paslaugų eksporto apimtys buvo žemiausios nuo 2022 m. pirmo ketvirčio, o metinis augimo tempas yra neigiamas du ketvirčius iš eilės ir antrą ketvirtį paspartėjo iki –3,1 proc. Tai – didžiausias krovininio kelių transporto paslaugų eksporto nuosmukis nuo 2015 m. trečio ketvirčio.
„Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų rodikliai vis dar blogėja ir, tikėtina, prastesnę dinamiką matysime tiek trečią, tiek ir ketvirtą šių metų ketvirtį. ES ekonomika yra apsnūdusi, palūkanų našta lieka aukšta, ES pramonės ir statybų sektoriai, kurie daro didelę įtaką Lietuvos transporto eksporto rodikliams – taip pat apsnūdę. Todėl artimiausiu metu sunku būtų tikėtis ženklesnio Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksporto rodiklių pagerėjimo“, – įžvalgomis dalijasi „Citadele“ banko valdybos narys Vaidas Žagūnis.
Tačiau jis priduria, kad iš dalies tai yra ir ES transporto rinkos normalizavimasis: „Rinka buvo labai išpūsta COVID-19 pandemijos metu tiek krovinių apimčių prasme, tiek ir įkainių prasme. Todėl iš dalies matome šio rodiklio recesiją, bet iš kitos pusės – krovininio kelių transporto paslaugų eksporto normalizavimąsi nuo labai aukšto lygio.“
Prasta situacija – ne visose rinkose
Pasak V.Žagūnio, itin silpnai atrodo transporto paslaugų į Skandinavijos ir Centrinės Europos šalis – Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Belgiją, Suomiją, Norvegiją, Latviją, Italiją – kur dėl pakilusių palūkanų nusilpo vartojimas ir pramonė. Šiek tiek geresnė situacija Švedijos, Estijos, Lenkijos rinkose – pastarojoje eksportas muša rekordus, bet augimo tempas akivaizdžiai lėtėja.
„Vokietija yra atskira istorija – čia reikia pridėti ir struktūrines vokiečių pramonės bėdas, uždaromas gamyklas. Vis dėlto, matome, kad kai kuriose palūkanoms jautriose rinkose jau fiksuojami pirmi stabilizacijos elementai, ir tai yra geras signalas, ypač turint omenyje, kad palūkanos Europos kontinente toliau mažės“, – pabrėžia V.Žagūnis.
Stipriausiai Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų rodikliai atrodo į Austriją, Daniją bei Ispaniją. Pastarojoje eksporto apimtys muša rekordus dėl stipraus Ispanijos ekonomikos ciklo – Ispanija ir Lietuva yra ES ekonomikos šviesuliai. Anot V.Žagūnio, vežėjams vertėtų pasvarstyti apie tolimesnę plėtrą būtent į šias rinkas bei atkreipti dėmesį į Švediją ir Estiją.
„Pervežimų pagyvėjimo realu tikėtis antrą 2025 m. ketvirtį. Labai tikėtina, kad Europos Centrinis Bankas dėl infliacijos ir ekonomikos sulėtėjimo euro zonoje ir toliau mažins bazines palūkanas, o rinkos prognozuoja, kad 2 procentų EURIBOR ribos galime tikėtis jau nuo kitų metų vidurio.Todėl prasidedant pavasariui, turėtume matyti teigiamą sumažėjusių palūkanų poveikį ES statybų ir vartojimo sektoriams, o tuo pačiu ir pirmus teigiamus požymius Lietovs krovininio kelių transporto paslaugų rodikliuose“, – apibendrina Vaidas Žagūnis.
