Pasak asociacijos „Linava” generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, tikėtina, kad labiausiai nukentės lietuviškos, nedidelės pervežimo įmonės, kurioms vis dar nepavyko perkelti veiklos į Europos Sąjungą (ES).
„Ta nedidelė dalis įmonių pasiliko Rytų rinkoje, nes jų automobiliai neatitinka taršumo reikalavimų, o naujas transporto priemones įsigyti kainuoja daug. Didžioji dalis Lietuvos transporto įmonių persiorientavo į Vakarus, tačiau reikėtų pagalvoti, kaip galima tai nedidelei daliai, kuriai to padaryti dar nepavyko, padėti. Galbūt valstybė galėtų padėti įsigyti geresnę ir naujesnę techniką, kuri pilnai atitiktų taršumo reikalavimus”, – svarsto Z. Buivydas bei priduria, kad reikia nepamiršti ir galimai nukentėsiančio tarptautinį keleivių vežimą vykdančio keleivinio transporto, kurio keliaujančio tokiais maršrutais taip pat yra.
Anot jo, didelė dalis bendrovių gabenančių prekes per Baltarusiją yra iš kitų ES šalių. Bet kokiu atveju, vilkikai bus tik priversti ilgiau laukti pasienyje.
„Reikia turėti omenyje, kad dauguma transporto įmonių prekių vežimo nenutrauks. Nepriklausomai nuo to, kurios šalies tai transporto įmonės vilkikas, anktesnė praktika aiškiai parodė, kad dėl uždarytų kontrolės punktų visada prailgsta krovinių pervežimas, kadangi didėja eilės ir apkrova likusiems kontrolės punktams. Tai, galimai, nutiks ir dabar“, – teigia Z. Buivydas.
Skaičiuojama, kad 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų (25,5 proc. daugiau nei 2022 m.). 66 % tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.
Lietuvos piliečiai kirto sieną 684 tūkst. kartų. Tai 13,4 proc. mažiau nei 2022 m., bet skaičiai išlieka itin aukšti. Lietuvos piliečių srautas visuose kelių PKP, esančiuose prie sienos su Baltarusija krito apie 13,4 proc., o unikalių asmenų skaičius siekė beveik 62 tūkst. ir sumažėjo 17,5 proc. Suaugę Lietuvos piliečiai sieną kirto vidutiniškai 11 kartų per metus. Daugiausia Lietuvos piliečių vyko per Šalčininkų ir Lavoriškių kelių PKP.
