Anot „Linavos“, tai lems dar labiau augančias maisto produktų, tekstilės, medienos, pramonės produkcijos kainas, o šį kainų šuolį vėl pajus gyventojai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas sako, kad krovinių pervežimų kainos kyla dėl kelių priežasčių, o didžiausią įtaką turi pabrangę degalai, kurių kainos kasdien muša rekordus.
„Pervežimų versle degalų kaina sudaro didžiąją galutinės paslaugos kainos dalį, todėl ji kyla brangstant jos sudedamosioms dalims. Be to, brangsta ir vilkikai, kuriais pristatomos prekės klientams ir kuriuos vis sunkiau įsigyti, nes jų tenka laukti vis ilgiau ir ilgiau. Dėl augančios infliacijos kyla ir transporto priemonių detalių, aptarnavimo, draudimo paslaugų kainos. Pervežimų kainos didėjimą lemia ir Mobilumo paketo reikalavimai, nes daliai jų išpildyti reikia įdarbinti daugiau tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų“, – sako V.Bučinskas.
Jo teigimu, būtent todėl jau liepą pervežimai brangs apie 20 proc., o tai labiausiai pajus žmonės, perkantys prekes, gaminius, užsakantys įvairias paslaugas.
„Dalis vežėjų pervežimus jau pabrangino, kiti ketina tai padaryti netolimoje ateityje. Įvairių prekių pardavėjai ir prekybininkai, mokantys brangiau už krovinių pristatymą, taip pat yra priversti didinti prekių kainas, o tai vis labiau jaučia vartotojai“, – sako V.Bučinskas.
„Linavos“ prezidiumo narys Artūras Telmentas sako, kad dėl brangstančių degalų, Mobilumo paketo reikalavimų, įpareigojančių vilkiką kas 8 savaites grąžinti į kilmės šalį, kylančių vairuotojų atlyginimų vežėjai atsiduria su didžiuliais ekonominiais iššūkiais, todėl Vyriausybė ir atsakingos ministerijos turėtų lanksčiau ieškoti priemonių infliacijai suvaldyti, o ne papildomai kurti sunkumus transporto verslui.
„Priemonių yra suvaldyti augančias paslaugų kainas. Pavyzdžiui, panaikinti kvotas trūkstamai tolimųjų reisų vairuotojų profesijai, supaprastinti ilgas procedūras įdarbinant naujus vairuotojus iš trečiųjų šalių. Taip pat mažinti akcizą degalams ir grąžinti vežėjams dalį sumokėto akcizo, kas yra įprasta praktika Vakarų Europos šalyse. Jei valstybė taikytų kompensacinius mechanizmus ir kitas antiinfliacines priemones, tai leistų bent dalinai amortizuoti augančias išlaidas verslui, o gyventojai parduotuvėse galėtų įsigyti pigesnių prekių“, – teigia A.Telmentas.
Pasak jo, dėl palankesnių verslui sąlygų, greitesnių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūrų, dalis Lietuvos transporto įmonių ir toliau kelia veiklas į Lenkiją, kitas Vakarų Europos valstybes.
„Dalis įmonių jau persikėlė į Lenkiją, kur trečiųjų šalių piliečius galima įdarbinti per savaitę vietoj Lietuvoje įprastų kelių mėnesių. Lenkai supranta, kad tolimųjų reisų vairuotojai – ekonomikos variklis, todėl, priešingai nei Lietuvoje, leidžia įdarbinti ir Baltarusijos piliečius. Kai kurios įmonės jau žvalgosi galimybių Latvijoje. Didesnės įmonės savo filialus jau atidarė Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje“, – pabrėžia A.Telmentas.
Apie tikėtiną kainų šuolį, jei nebus numatyta priemonių, kaip kompensuoti brangstančius degalus, dar šiemet kovą įspėjo Tarptautinė kelių transporto sąjunga (angl. International Road Union, IRU), kurios narė yra asociacija „Linava“, rašoma asociacijos pranešime žinaisklaidai. Tuomet IRU kvietė pasaulio Vyriausybes mažinti akcizus degalams, siekiant išvengti ekonominės krizės ir staigaus kainų šuolio. „Linava“ tada ragino atsakingas šalies institucijas išgirsti šį IRU kvietimą.
