Spaudoje skaitome apie slepiamus mokesčius, skriaudžiamus vairuotojus, kitus nusižengimus. Kaip ir kiekviename dideliame sektoriuje, taip ir šiame galbūt yra nedidelė dalis įmonių, kurioms vis dar trūksta skaidrumo. Tačiau tai nereiškia, kad tai būdinga visam sektoriui. Sektorius susikūrė kartu su valstybe, ėjo su ja koja kojon. Lygiai taip pat kaip ir valstybė jis laikui bėgant tapo skaidrus, patikimas ir pripažintas užsienio šalių partneris. Atsakingai galiu pareikšti, kad sektorius yra skaidrus, o kalbos apie kelias nesąžiningas įmones neturi užgožti viso sektoriaus pasiekimų.
Žinau, kaip skaudu yra girdėti transporto sektorių žeminančias naujienas tiems, kurie jį kūrė. Sektorius sukurtas išskirtinai savomis lėšomis, be finansinės valstybės pagalbos, be protegavimo. Kiek valandų ir bemiegių naktų įdėta, siekiant nesustoti. Sektorius, kuris valstybės prašė tik vieno – leisti dirbti ir būti konkurencingais, jei lygintume su mūsų pagrindiniais konkurentais.
Šalyje, kur gydytojai ir mokslininkai uždirba 500 eurų, kuriame darbo vietas, kuriose žmonių pajamos 1500–2500 eurų ir daugiau. Ar jos niekam nereikalingos?
Kasdien bendrauju su vežėjais. Suprantama, kad toks fonas nesuteikia papildomos motyvacijos dirbti savo šaliai. Verslas šiandien dirba globaliai, esame mobilūs ir verslo perkėlimui kad ir į kaimynines šalis nėra jokių apribojimų. Juolab, tokių pavyzdžių jau esama. Daugelis kolegų nuoširdžiai klausia, nejaugi esame tokie blogi? Šalyje, kur gydytojai ir mokslininkai uždirba 500 eurų, kuriame darbo vietas, kuriose žmonių pajamos 1500–2500 eurų ir daugiau. Ar jos niekam nereikalingos?
Viena iš vairuotojų profsąjungų tendencingai formuoja neigiamą įvaizdį, pavienius atvejus apibendrindama, kaip visuotinai vyraujančias praktikas. Šios profsąjungos taktika priešinti įmonių savininkus, vadovus su vairuotojais, nepanaši į norą spręsti pasitaikančias problemas. Socialiai jautri tema sulaukia daug žiniasklaidos, politikų dėmesio, todėl kai kurie profsąjungų atstovai turėtų jausti didesnę atsakomybę manipuliuodami skaičiais ir darydami apibendrinimus. Griauti, tai nestatyti. Kas prisiims atsakomybę, kai su žemėmis maišomas sektorius bus išstumtas iš Lietuvos? Ar tuomet šių profsąjungų atstovai pasiūlys geresnių darbo vietų toms dešimtims tūkstančių žmonių
Sektoriuje yra 5700 kelių transporto įmonių. Jose dirba 46 tūkst. krovininių transporto priemonių vairuotojų. Skaičiuojama, kad iš viso su transporto sektoriumi susijusiuose sektoriuose dirba apie 160 tūkst. darbuotojų. Tai ne tik patys transportininkai, tačiau ir servisai, degalų pardavėjai, paslaugas teikiančios įmonės, kurios, „sustojus“ transporto sektoriui, susidurs su išgyvenimo problemomis. Mes vis dar pirmi iš visų ES valstybių pagal transporto indėlį į biudžetą. Kelių transporto paslaugų dalis bendroje šalies paslaugų eksporto struktūroje siekia beveik 30 proc. Artimiausias kitas sektorius sukuria 5 proc. paslaugų eksporto.
Skaičiuojama, kad iš viso su transporto sektoriumi susijusiuose sektoriuose dirba apie 160 tūkst. darbuotojų.
Atsiribojame nuo neskaidrių ir netvarkingų įmonių ir su jomis turi dirbti atsakingos kontroliuojančios valstybinės institucijos, kurios turi teisę priimti sprendimus dėl įmonių veiksmų teisėtumo. Tuo metu spaudoje profsąjungų lyderių esame nuteisiami be teismo. Kalbama apie vergvaldiškas vairuotojų darbo sąlygas, tačiau nekalbame apie tai, kad sektorius yra itin mobilus ir vairuotojai gali labai nesunkiai įsidarbinti vakarų Europos įmonėse. Šiuo metu visoje Europoje masiškai trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Kodėl, pasak dalies profsąjungų vadovų, mūsų engiami vairuotojai dar neišvyko dirbti į Vakarus, kur jų laukia išskėstomis rankomis vokiečiai, prancūzai, britai, olandai? Kodėl sektoriuje iki šiol dirba daugiau nei 100 tūkst. žmonių?
Valstybė susiduria su emigracijos problema, tačiau transporto sektorius tikrai nėra tas, kuris ją skatintų. Priešingai, sektorius kuria apie 12 proc. šalies BVP jau eilę metų, o tai reiškia tik viena, kad šis sektorius yra stiprus darbdavys, patrauklus darbuotojams, tokiu būdu sulaikantis šalies gyventojus nuo emigracijos. Masiškai emigruoja gydytojai ir mokytojai, kiti specialistai, kurie lygiai taip pat kaip ir tolimųjų reisų vairuotojai, ar jiems vadovaujančių įmonių atstovai, kuria šalies ateitį. Jie savo ateitį kuria kitur. Mes, transporto atstovai, savo ateitį kuriame čia, Lietuvoje, tuo didžiuojamės ir nenorime išvykti.
Palaikymas Lietuvoje reikalingas kaip niekad. Sektoriaus konkurencingumo didinimas yra mūsų tikslas, siekiant išgyventi tarptautinių rinkų konkurencinėje kovoje.
Šiuo metu turime rimtų ir didelių iššūkių Europos Sąjungoje. Kalbame ne apie Lietuvos kelių transporto sektorių, bet apie visą kelių transporto rūšį apskritai. Palaikymas Lietuvoje reikalingas kaip niekad. Sektoriaus konkurencingumo didinimas yra mūsų tikslas, siekiant išgyventi tarptautinių rinkų konkurencinėje kovoje. Dirbame panašiomis sąlygomis, kaip ir mūsų konkurentai iš Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos ir kitų rytų Europos šalių. Deja, bet kai kurios jų turi palankesnę aplinką verslui ir galime į tai žiūrėti su pavydu. Tačiau nesiskundžiame, dirbame taip kaip galime maksimaliai gerai ir išlaikome užimamas pozicijas tarptautinėse rinkose. Jų praradimas reikštų Lietuvos kelių transporto sektoriaus griūtį, darbo vietų mažėjimą, sumokamų mokesčių smukimą, emigracijos didėjimą. Tai paveiktų visą valstybę ir jos ekonomiką. Ar transporto sektoriaus puolimas skirtas šiam tikslui pasiekti?
Esame atviri dialogui ir konstruktyviai bendradarbiaujame su vairuotojų atstovais, kurie kalbasi ir ieško dialogo. Neneigiame pasitaikančių problemų, tačiau niekaip nesuprantame, kodėl pastaruoju metu visas sektorius maišomas su žemėmis? Kodėl negirdimas vežėjų balsas? Kodėl neįsiklausoma į tuos vairuotojus, kurie džiaugiasi darbu ir uždarbiu, kurių nenubloškė emigracijos banga?
Naudodamasis proga, norėčiau padėkoti visiems ir kiekvienam asmeniškai dirbančiam transporto sektoriuje. Žinau, koks tai yra nelengvas darbas, ir žinau, kiek darbuotojai turi skirti dėmesio ir atidumo, kokias kompetencijas reikia turėti. Tikiu, kad dabartinis puolimas prieš sektorių yra laikinas ir su valstybės pagalba ne tik išlaikysime esamą lygį, bet ir pasieksime aukštesnius tikslus. Tikiu, kad didžiuodamiesi galėsime sakyti: „aš dirbu transporto sektoriuje, kuris yra Lietuvos ekonomikos variklis“.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas
