Š. m. gegužės 1 d. duomenimis, nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 182, prieš mėnesį – 172 tarptautines transporto licencijas turėjusios įmonės, dėl to darbo neteko 1,2 tūkst. darbuotojų.
Tai rodo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ užsakymu bendrovės „Creditreform Lietuva“ atlikta analizė, remiantis „Sodros“ ir kitų institucijų naujausiais duomenimis.
Mobilumo paketo reikalavimams išpildyti transporto įmonės privalomai turi įdarbinti papildomai vairuotojų. Didžiosioms įmonėms tai kol kas įveikiamas iššūkis, o smulkusis verslas nepakeldamas tokios naštos vis labiau traukiasi ir stabdo veiklą. Palyginimui, iki Mobilumo paketo įsigaliojimo vienai sunkiasvorei transporto priemonei reikėjo 1,5 etato vairuotojo, o dabar – 2,2 etato, vasaros atostogų metu reikės daugiau nei 2,5 etato vienai transporto priemonei.
Taigi nepaisant to, kad transporto sektoriuje daugėja įdarbinamų žmonių, sudėtingiausia situacija ir toliau išlieka mažoms ir smulkioms transporto įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo per pandemiją, šaliai kovojant su koronavirusu (COVID-19).
Smulkiose įmonėse kas mėnesį mažėja dirbančiųjų skaičiai. Pavyzdžiui, š. m. gegužės 1 d. iš viso jose dirbo 10 995, balandžio 1 d. – 11 040, o pernai kovo 1 d. – 11 745 darbuotojai. Per metus darbuotojų sumažėjo 750.
Mažose transporto įmonėse dirbančiųjų skaičiai per metus sumažėjo 439 darbuotojais. Pavyzdžiui, š. m. gegužės 1 d. dirbo 28 005, prieš mėnesį – 27 690, o pernai kovo 1 d. – 28 444 darbuotojai.
Asociacijos prezidento Romo Austinsko teigimu, padidėjęs dirbančiųjų skaičius didžiausiose transporto kompanijose, kurios sudaro tik 10 proc. logistikos sektoriaus, nerodo atsigavimo ženklų šioje rinkoje. Nerimą ir toliau kelia mažiausieji rinkos dalyviai, kurie sudaro 90 proc. sektoriaus, nes jie išlieka labiausiai pažeidžiami.
„Tai, kad veiklą nutraukia vis daugiau įmonių, įtakos turi ne tik pandemija, bet ir Mobilumo paketo reikalavimai, naujos mokestinės priemonės, priimtos praėjusiais metais. Tai pagrindinės priežastys, lėmusios, kad minėtų įmonių neliko šalies transporto sektoriaus žemėlapyje. Didieji rinkos dalyviai sudaro tik 10 proc. transporto sektoriaus ir jie turi daugiau galimybių išgyventi, naudodami santaupas ar planuodami veiklas tęsti svetur, kur steigia dukterines arba naujas įmones“, – sako R.Austinskas.
Generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, mažiausios transporto įmonės, sudarančios net 90 proc. sektoriaus, neturi net galimybių įdarbinti daugiau vairuotojų ir užtikrinti Mobilumo paketo reikalavimų juos grąžinti poilsiui kas 4 savaites.
„Mažos ir smulkios transporto įmonės dažniausiai yra šeimos verslai, kur dirba giminės ir aplinkiniai gyventojai. Dažniausiai tai yra vienintelis pajamų šaltinis šiose įmonėse dirbantiems žmonėms. Daugelis jų veiklą vykdo regionuose, kur sunku susirasti darbą ir išlaikyti šeimas. Šių įmonių steigėjai yra ne tik savo šeimų maitintojai, bet darbo vietų kūrėjai aplinkiniams regiono gyventojams. Tad jų nelikus įmonių žemėlapyje sunkumų dėl išgyvenimo kyla buvusiems darbuotojams“, – sako Z.Buivydas.
