LTSA direktorius Genius Lukošius sako, kad iki šiol, kai vienu maršrutu vežti teisę turėjo tik vienas vežėjas, buvo ribojama konkurencija, į rinką negalėjo ateiti nauji vežėjai.
„Po 30 metų uždaros rinkos, kai negalėjo jokie nauji vežėjai patekti į rinką, tai šiandien, pradėję liepos pirmą reformą, mes skelbiam 189 maršrutų sąrašą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G.Lukošius.
„Visi vežėjai, kurie atitiks nustatytas sąlygas, galės netrukdomai atvykti į rinką“, – pridūrė jis.
LTSA direktoriaus pavaduotojas Justas Rašomavičius teigė, kad paskutiniai Kelių transporto kodekso pakeitimai buvo padaryti likus kelioms savaitėms iki jo įsigaliojimo liepos 1-ąją, todėl LTSA tris mėnesius vertino situaciją – atlikus analizę paaiškėjo, kad nauji maršrutai rinką paveiktų neigiamai.
„Dėl to (maršrutų – BNS) tinklas liko toks, ir jis toks lieka“, – sakė jis.
Susisiekimo viceministro Mindaugo Tarnausko teigimu. jei konkurencija dėl maršrutų atsirastų tik pelningiausiose trasose, pavyzdžiui, Vilnius-Klaipėda, o mažiau populiariose vežėjų neatsirastų, jiems būtų galima skirti paramą.
„Apskritai konkurencija yra gerai ir visai nesvarbu, kuria kryptimi bus važiuojama. (...) Tokia galimybė (remti nepelningus maršrutus – BNS) Transporto kodekse yra ir bus įvertinta, jei susiklostys tokia situacija“, – spaudos konferencijoje sakė M.Tarnauskas.
Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojus naujoms Kelių transporto kodekso nuostatoms iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė penkios įmonės, palikdamos rinkoje veikti 28 keleivių vežėjus, tačiau, LTSA direktoriaus teigimu, šis pokytis jau sužadino naujų vežėjų susidomėjimą.
„Šiandien jau nauji vežėjai gali prašyti, yra trys asociacijos, kurios jau išreiškė susidomėjimą“, – teigė G.Lukošius.
Pasak jo, nuo 2022 metų sausio iki šiol galimybės keliauti tolimojo susisiekimo autobusais sumažėjo trečdaliu: 33 proc. sumažėjo reisų skaičius ir 28 proc. – maršrutų.
„Tad tikimės, kad nauji rinkos dalyviai galės pasiūlyti naujus reisus, kurių šiuo metu visuomenei ir trūksta. Jeigu 33 procentai šiuo metu nevykdomų reisų būtų atgaivinti, manome, kad problema tolimojo susiekimo srityje išsispręstų“, – sakė jis.
„Utena, Rokiškis, šiaurės Lietuva, ten yra tankumas mažesnis, tai ten yra problema“, – pridūrė jis.
Pagal naują tvarką nuo liepos veiklą norintys tęsti buvę vežėjai privalėjo su LTSA iki birželio pabaigos pasirašyti sutartis, o rinkos senbuviams suteiktas pusantrų metų pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Tarp esminių kodekso permainų – vežėjų autobusai turės būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų jų amžius turės būti iki 10 metų.
Be to, numatomi aukštesni reikalavimai pirmos kategorijos autobusų stotims, kurių šiuo metu Lietuvoje yra aštuonios iš 58. Aukščiausios kategorijos stotys turi būti pritaikytos žmonėms su negalia, jose turi būti įrengtos bilietų kasos, bagažo saugojimo kameros, poilsio kambariai vairuotojams.
