Anot Mariaus Skuodžio, Lietuva pasisako už darbuotojų sąlygas gerinančias teisės akto nuostatas, tačiau prieštarauja įpareigojimui vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį.
„Kai kurias Mobilumo paketo nuostatas, ypač, kas susiję su vairuotojų teisių apsauga, su didesnėmis socialinėmis garantijomis ir geresne darbo vieta, mes jas palaikome“, – LRT radijui antradienį sakė M.Skuodis.
Ne visas teisės aktas blogas, bet kelias nuostatas reikėtų pakeisti.
„To Mobilumo pakete niekas nekvestionuoja. Bet nuostatos, kurios tikrai prieštarauja vieningai rinkai, eina prieš Žaliąjį kursą, natūralu, jas reikia koreguoti. Kitaip sakant, ne visas teisės aktas blogas, bet kelias nuostatas reikėtų pakeisti“, – pabrėžė ministras.
Lietuvos transporto sektoriui viltį praėjusią savaitę įžiebė Europos Komisija, pareiškusi, kad naujos ES taisyklės didintų taršą ir kenktų vidaus rinkai.
M.Skuodis teigia, kad pakeisti vilkikų grąžinimo nuostatą lengva nebus, tačiau pabrėžia, jog reikėtų arba stabdyti jos įsigaliojimo laikotarpį, arba panaikinti apskritai.
„Niekas nesako, kad bus lengva. Bet šitos nuostatos, kurios yra protekcionistinės nuostatos, pasakykime atvirai, kurios Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių vežėjams turėtų didžiausios įtakos, dar yra neįsigaliojusios. Tai pirmas dalykas, ką būtų galima daryti, tai stabdyti įsigaliojimo laikotarpį, arba, geriausia, jas panaikinti apskritai“, – sakė ministras.
Europos Komisija penktadienį paskelbė savo išvadas, kad privalomas vilkikų grąžinimas iki 4,6 proc. padidintų anglies dvideginio emisijas ir kartu su kabotažo ribojimu turėtų neigiamą ekonominį poveikį ES pakraščio valstybėms, nes išaugintų krovinių pervežimo kaštus.
Lietuvos vežėjai ir Vyriausybė sako, kad vadinamuoju Mobilumo paketu Vakarų europiečiai siekia konkurentus išstumti iš rinkos.
Vakarų europiečiai teigia, kad privalomas vilkikų grąžinimas padės kovoti su fiktyvių krovinių vežimo įmonių registravimu, kai bendrovės, siekdamos sumažinti kaštus, steigiamos vienur, o veiklą vykdo visai kitur.
Naujos taisyklės turėtų įsigalioti 2022 metų vasario 21 dieną.
Paskelbusi išvadas, Europos Komisija kreipėsi į valstybes nares ir Europos Parlamentą pateikti savo požiūrį, ir pabrėžė neatmetanti galimybės pateikti naują teisėkūros iniciatyvą.
