„Viskas dabar sukoncentruota į tai, kad kai tik pandeminė situacija leis, galėtume atstatyti bent 50 proc. įprasto keliavimo lygio, sugrįžti prie pusės maždaug aptarnautų keleivių iki pandeminio laikotarpio ir krypčių“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė Marius Skuodis.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuos planus gali koreguoti koronaviruso tendencijos.
2019 metais Lietuvoje buvo skraidinama 92 kryptimis, pernai – 72, o šiemet sausį-kovą – 23. Iki 2024 metų ketinama pasiekti 110 krypčių.
2020-ieji šalies transporto sektoriui, M.Skuodžio teigimu, nebuvo blogi: pernai daugiau perkrauta krovinių Klaipėdos uoste, daugiau jų vežta geležinkeliais, keliais ir lėktuvais, bet sumažėjo keleivių srautai.
„Su krova, su pervežimu, nuo aviacijos iki uosto, kelių transportu, viskas buvo tikrai neblogai. Bet jeigu žiūrėtume į tuos sektorius, kurie patyrė didžiausią smūgį, viskas, kas susiję su keleivių pervežimu, krito“, – komitete tvirtino M.Skuodis.
Ministras nurodė, kad krova jūrų uoste 2020-aisiais augo 3 proc. iki 48 mln. tonų, krovinių pervežimas geležinkeliais ir keliais – 2 proc. (168 mln. tonų), o lėktuvais – 16 proc. iki 20 tūkst. tonų.
Kelių transporto sektoriuje darbuotojų pernai padaugėjo 4,6 proc. iki 94 tūkst.
Tačiau keleivių srautai trijuose oro uostuose krito 72 proc. nuo 6,5 mln. užpernai iki 1,8 mln. pernai, o visomis transporto priemonėmis jų pervežta 37 proc. mažiau.
Šių metų sausio-vasario mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, lėktuvų keleivių srautas krito 90 proc.
