„Aš labai norėčiau padaryti tai ne dėl savęs, bet kaip Lietuvos pilietis. Tai yra amžiaus statybos“, – laidoje antradienį sakė M.Skuodis, kalbėdamas apie Vilnius–Utena kelią.
1985 metais pastatyto Vilniaus–Utenos kelio, kurio danga pagaminta iš cementbetonio, priežiūra nuolat brangsta, nes ji yra sutrūkinėjusi, atsinaujina plyšiai, deformuojasi siūlės.
Paties kelio rekonstrukcija yra tapusi ir politinių skandalų objektu. Pavyzdžiui, šis projektas figūruoja politinės korupcijos byloje, kur kaltinimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai bei koncerno ir minėtų politinių jėgų atstovams.
„Tikrai mistiška, kodėl tiek metų mes nesugebame to kelio užbaigti“, – sakė ministras.
Pasak M.Skuodžio, pagal jo turimus grafikus per šios Vyriausybės kadenciją įmanoma sutvarkyti bent pusę kelio, o lydint sėkmei, „2025 metai galėtų būti ta data, kai didžioji dalis kelio būtų pabaigta“.
Susisiekimo ministerijos vadovas tvirtino, kad galutinai suderins su Lietuvos automobilių kelių direkcija šio ruožo sutvarkymo planą, o tada pristatys jį viešai.
Alternatyva nacionaliniam vežėjui
Paklaustas apie galimybes Lietuvai vėl turėti nacionalinį oro vežėją, M.Skuodis sakė, kad Vyriausybė svarsto alternatyvą ir siekia sukurti tam tikrą modelį, pagal kurį valstybė galėtų užtikrinti jai reikalingų skrydžių krypčių atsiradimą.
„Pavyzdžiui, galėtų mūsų įmonė „Lietuvos oro uostai“ steigti antrinę įmonę, valstybė investuotų į jos kapitalą ir su tuo kapitalu įmonė galėtų užsakyti tam tikrus skrydžius ir su privačiu vežėju dalytis ir rizika, ir grąža“, – teigė ministras.
„Galbūt toks modelis būtų geriausias ir optimaliausias“, – pridūrė jis.
Ankstesnė Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė svarstė steigti nacionalinį virtualų oro vežėją.
Virtuali oro bendrovė iš kito vežėjo pirktų skrydžių valandas ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, bilietų platinimą, tačiau naudotų savo prekės ženklą.
Tokiam projektui buvo numatyta skirti 37 mln. eurų iš vadinamojo Ateities ekonomikos DNR plano, tačiau naujoji valdžia tokiais užmojais abejojo, o DNR planą dabar peržiūri.
„Ne“ naujam oro uostui
M.Skuodis taip pat suabejojo ankstesniais užmojais statyti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno.
Dar pernai svarstyta šį oro uostą statyti Žasliuose, Kaišiadorių rajono savivaldybėje.
„Mano asmeninis atsakymas, kad neverta statyti. Ar mano nuomone galėtų kažkas pakeisti? Tai tikriausiai faktai“, – sakė ministras.
Pasak jo, Vilniaus oro uoste planuojama statyti naują terminalą ir taip dvigubai padidinti klientų aptarnavimo pajėgumus.
Be to, su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite jau diskutuojama apie galimybes rezervuoti teritorijas tolesnei Kauno oro uosto plėtrai, tvirtino M.Skuodis.
„Man kyla tikrai daug klausimų, kodėl mes pirmiausia nenorime išnaudoti dabartinių pajėgumų ir juos išplėsti maksimaliai, o norime šalia Kauno (...) statyti naują oro uostą. Kol kas aš tų atsakymų neturiu“, – teigė jis.
Visą laidą „15/15“ su susisiekimo ministru galite pamatyti čia:
