Ministro iniciatyva vykstančiame susitikime su AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „LTG Infra“ vadovais, bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ ir rangos darbus vykdančių įmonių atstovais bus aptartos galimybės spartinti europinės geležinkelio linijos tiesimo darbus ruože nuo Kauno link Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos.
„Kviečiuosi už projekto įgyvendinimą atsakingas įmones ir noriu įsitikinti, ar kalbos ir projektai ant popieriaus sutampa su darbais, atliekamais ant žemės, ir noriu tikėti, kad projekto svarba ir darbų spartinimas rūpi visiems projekto dalyviams: nuo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“ iki kiekvieno rangovo“, – sako ministras.
„Rail Balticos“ projekto įgyvendinimas šiame ruože yra perėjęs į statybų etapą: baigtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklos, baigiama nutiesti daugiau kaip 18 km ilgio privažiuojamųjų kelių automobiliams šalia būsimo geležinkelio, parengta dalis techninių projektų. Lietuvos siekis – spartinti projekto įgyvendinimą ir kuo greičiau atidaryti pirmąsias atkarpas, kad iki 2024 m. pabaigos būtų padaryta didžioji dalis darbų, norint nutiesti europietiškus bėgius iki Panevėžio.
Numatoma, kad šiemet Jonavos rajone bus statoma geležinkelio sankasa, inžineriniai statiniai ir privažiuojamieji keliai automobiliams atkarpose Šveicarija–Žeimiai ir Žeimiai–Šėta, taip pat bus tiesiamas ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas per Neries upę.
Šiuo metu taip pat vyksta konkursai sankasos statybai atkarpose Kaunas–Šveicarija ir Šėta–Ramygala. Sutartis dėl šių darbų ketinama pasirašyti šių metų pabaigoje.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km
