20 tūkst. „Malaysia Airlines“ darbuotojų pastarieji penki mėnesiai virto sunkiai įsivaizduojamu pragaru, netekus dviejų orlaivių su 537 keleiviais ir 29 darbuotojais. Tragiškas sutapimas, kad per mažiau nei pusę metų vienas kompanijos lėktuvas tiesiog dingo, o kitą numušė teroristai, neturi precedentų aviacijos istorijoje, rašo „Financial Times“.
Šią savaitę „Malaysia Airlines“ didžiausias akcininkas – Malaizijos nepriklausomas turto fondas „Khazanah“ – turėtų pristatyti bendrovės restruktūrizacijos planą, kaip pastatyti ant kojų vieną seniausių Azijos oro kompanijų.
Šią savaitę „Malaysia Airlines“ didžiausias akcininkas – Malaizijos nepriklausomas turto fondas „Khazanah“ – turėtų pristatyti bendrovės restruktūrizacijos planą, kaip pastatyti ant kojų vieną seniausių Azijos oro kompanijų.
Šį mėnesį sustabdyta prekyba bendrovės akcijomis, kai 69 proc. jų turintis „Khazanah“ paskelbė norintis išpirkti visas akcijas ir padaryti bendrovę privačia.
Nuo liepos pabaigos „Malaysia Airlines“ vietinių reisų keleivių skaičius smuko 20 proc. Pasak H.Dunleavy, įmonė jau grįžo į įprastas vėžes, pasitelkė įvairias rinkodaros priemones, siekdama susigrąžinti prarastus klientus.
Pirmosios klasės keleiviai pusryčiams dabar gauna šviežiai pagamintų kiaušinių, norintieji gali užsisakyti šventinį pyragą tiems, kuriuos myli.
Tragediją kompanijos darbuotojai išgyvena sunkiai dar ir dėl to, kad „Malaysia Airlines“ yra viena saugiausių industrijos bendrovių. Tačiau įvykiai atskleidė ir didesnį įmonės negalavimą, kuris atspindi visos Malaizijos ekonomikos problemas.
Kištis mėgstanti valdžia
Po 1957 metų, kai Malaizija tapo nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos, valstybės ekonomika buvo protekcionistinė – bendrovės susietos su valdžios struktūromis, siekiant padidinti malaiziečių valdomą turtą.
Protekcionizmas pasireiškė ir subsidijoms namams pirkti, akcijų įsigijimo palengvinimu, valstybės duodamais užsakymais malaiziečių valdomoms kompanijoms. Tokios sistemos kritikai teigia, kad įsidarbinti įmanoma tapo tik per pažintis, resursai yra padalinti nelygiai, tai kurso neefektyvumą ir korupciją.
Su valdžia susijusios įmonės dominuoja komunalinių paslaugų sektoriuje, pramonėje ir žemės ūkyje.
Su valdžia susijusios įmonės dominuoja komunalinių paslaugų, sektoriuje, pramonėje, žemės ūkyje.
„Malaysia Airlines“ ne visiškai atitinka klasikinės su valdžia susijusios įmonės aprašymą, tačiau jai taip pat nepavyksta išvengti neefektyvių su valstybės įsikišimu susijusių sprendimų, tikina analitikai.
„Valstybės būdas prižiūrėti „Malaysia Airlines“ su visais draugiškais kontraktais, įtrauktais nefektyvumais, yra visos Malaizijos sistemos mikrokosmas“, – sakė Kvala Lumpūro politikos mokslų profesorius Jamesas Chinas.
Kai kurie valdžios paskirti pareigūnai numatė prastą oro linijų vadybą, teigė buvę darbuotojai, analitikai ir bankininkai. Kiti pasidavė įtakingų profesinių sąjungų spaudimui.
Tajudin Ramli, vadovavęs bendrovei 1994-2001 metais, susidūrė su nemalonumais, kaip 1994 metais pasiėmė paskolą, kad įsigytų 32 proc. oro linijų akcijų. Valdžia išpirko jo įsigytas akcijas už tą pačią kainą, kuri tuomet buvo didesnė nei kompanijos rinkos vertė.
„Tai buvo laikotarpis, kai prasidėjo kompanijos bėdos. Jis taip pat atleido daug ne malaiziečių“, – sakė vienas buvęs įmonės darbuotojas.
„Malaysia Airlines“ vis dar veikia pagal komercinius susitarimus, nebūdingus aviacijoje.
Pavyzdžiui, aprūpinimo maistu sutartis yra pasirašyta 25 metams su „Brahim’s Airline Catering“, kurios 70 proc. akcijų priklauso holdingui „Brahim’s Holdings“. Jam vadovauja buvusio premjero padėjėjo Abdullah Badawi brolis .
Pagal kolektyvinę sutartį su profesinėmis sąjungomis, kompanijos pilotai gali ore praleisti ne daugiau nei 800 valandų, nors Transporto ministerija tam tikrais atvejais leidžia 1000 valandų, o industrijos vidurkis yra 900. Dėl to kompanija yra priversta samdyti daugiau pilotų nei jai reikia.
Tai paaiškina, kodėl 108 orlaiviams reikia 19,5 tūkst. darbuotojų, kai, pavyzdžiui, „Singapore Airlines“ turi 103 orlaivius ir 14,5 tūkst. įgulos. Tai lėmė, kad per pastaruosius devynerius metus kompanija neteko 1,1 mlrd. dolerių, o „Singapore Airlines“ užsidirbo 7,1 mlrd. dolerių ir nė vienus metus nedirbo nuostolingai.
Visą „Financial Times“ straipsnį apie „Malaysia Airlines“ galite rasti čia.
