VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Teritorijų planavimo instituto direktorė prof. dr. M.Burinskienė buvo viena iš studijos „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialusis planas“ autorių. Ši studija pristatyta 2012 metais ir joje specialistai skaičiavo, modeliavo, kaip Vilniuje atrodytų įvairios transporto priemonių sistemos, pradedant metro ir baigiant paprastais autobusais.
„Greitieji autobusai atsirado parengus tą planą. Tai buvo pigiausias variantas – mes tikrai galvojome, kad geriausiai yra BRT (angl. Bus Rapid Transit – greitieji autobusai). Jeigu A juostos būtų atskirtos fiziškai, tai viešasis transportas galėtų važiuoti dar greičiau“, – kalbėdama su 15min prisiminė profesorė.
– Tai ar Vilniui dar reikalingas tramvajus, kai jau turime greitųjų ir paprastųjų autobusų bei troleibusų tinklą? – 15min paklausė prof. M.Burinskienės.
– Pagal tai, kokie šiuo metu yra visuomeninio transporto srautai, autobusų lyg ir pakaktų. Bet visi politikai stengiasi parodyti naujovišką miesto įvaizdį – naują, inovatyvų, progresyvų ir pan. Ir tas yra tiesa, kad miestas, kuris turi tramvajų, yra gražesnis, patrauklesnis, atrodo modernesnis. Tad iš kurios pusės pažiūrėsi. Jeigu žiūrėsime iš įvaizdžio pusės, tikrai reikėtų tramvajaus.
Miestas, kuris turi tramvajų, yra gražesnis, patrauklesnis, atrodo modernesnis.
Bet Vilniaus gatvių tinklas yra sudėliotas spinduline žiedine sistema. Todėl viena linija nieko negelbsti. Gatvės nuo centro eina į skirtingas puses. Neturime tikslių žiedų, bet sistema susidaro maždaug tokia. Todėl viena atšaka nieko neduos. Dabar turime šešių greitųjų autobusų tinklą, maždaug tokio reikėtų ir tramvajaus tinklo, kad jis būtų solidus, tikras ir padarytų didelę įtaką mūsų miesto susisiekimui.
– Bet tai jau būtų labai brangus projektas? Juk greitieji autobusai važinėja tikrai netrumpus atstumus – iš Santariškių į Stotį, iš Pilaitės į Saulėtekį ar iš Naujosios Vilnios – iki Žaliojo tilto.
– Taip, tai brangus projektas, bet norint normaliai padaryti, taip turėtų būti. Ilgą laiką kalbėta, kad pagrindinė linija turėtų būti Santariškės–Geležinkelio stotis, galbūt su atšaka į Oro uostą. Metro šalininkai nuolat akcentuoja maršrutą Pilaitės prospektu.
Aš pasidomėjau, kokie pas mus dabar yra keleivių srautai. Didžiausi srautai yra prie Žaliojo tilto, bet labai trumpoje atkarpoje – nuo Konstitucijos prospekto iki Žaliojo tilto. Rytinio piko metu per valandą abiem kryptimis čia pravažiuoja 5600–5700 keleivių. Po to jau mažiau.
Konstitucijos prospektas nuo Edukologijos universiteto žiedo iki Kalvarijų g. apkrautas jau gerokai mažiau – čia per valandą abiem kryptimis pajuda 4500 keleivių, link Žirmūnų – 3500, į kitą pusę – 1000. Čia ir yra tas Gordijo mazgas, kurį reikia išrišti.
– Bet ar tramvajus išspręs transporto problemas Vilniaus mieste? Juk linijas daugumoje gatvių tektų nutiesti ten, kur dabar važiuoja automobiliai.
– Mes visą laiką galvojame – o kaip automobiliai? Atsiras papildomas viešasis transportas, atimsime vieną juostą, tai kur dings automobiliai? Mūsų mąstymas toks, kad visą laiką galvojame, kaip važinės automobiliai. Gatvių tinklas yra, ir automobiliai ras kelią, kur kitur galima pravažiuoti.
Mes visą laiką galvojame – o kaip automobiliai? Atsiras papildomas viešasis transportas, atimsime vieną juostą, tai kur dings automobiliai?
Tikriausiai esate girdėję, kad 18-oje stambiausių Lietuvos miestų yra daromi darnaus judumo planai. Siekiama patobulinti viešąjį transportą, kad daugiau žmonių juo važiuotų, skatinti dviračių eismą ir vaikščioti pėsčiomis. Jeigu mes visa tai sujungsime, tai būtų labai gerai, kad papildomo viešojo transporto atsirastų.
Dabar Vilniuje atnaujinta apie 50 proc. autobusų, iki rudens pabaigos bus 250 naujų autobusų. Perkami troleibusai. Aš manau, kad Vilnius yra padaręs labai didelę klaidą ir bando ją ištaisyti – numato dabar nuolatos pirkti autobusus ir troleibusus ir tokiu būdu parkas bus atnaujintas. Nes neleistina, kad mieste važinėtų 20-ies ir daugiau metų senumo transporto priemonės, kurios veža didelį skaičių žmonių.
Jeigu mes kalbame, kad turime gerinti sąlygas viešajam transportui, tai galima galvoti ir apie tramvajų. Didžiausias pliusas yra tas, kad piko metu mes galime prikabinti keturis vagonus, o ne piko naudoti tik du ir ta talpa bus racionaliai išnaudota. Mažesnius autobusus keisti į didesnius yra sudėtingiau.
Bet aš labiausiai bijau, kad jeigu pas mus prasidės amžiaus statyba, tai kiek ji truks? Mes jau turime tokių baisių pavyzdžių, kai išrausiama ir rezultato nėra.
– Tai juk nėra greitas procesas, kaip galėtų sektis šios statybos Vilniuje?
– Tos patirties yra, užsienyje stato. Tai yra didelis pliusas miestui. Pavyzdžiui, Vokietijos miestuose, ten, kur atsiranda tramvajaus linija, pabrangsta nekilnojamasis turtas. Nes pagerėja susisiekimas, tai didina pasiekiamumą, patikimumą, tikrai patogu.
Bet aš labiausiai bijau, kad jeigu pas mus prasidės amžiaus statyba, tai kiek ji truks?
– Istoriškai Vilnius neturi tramvajaus, ar tai netaptų kliūtimi pradėti statybas? Juk neretai miestuose tramvajaus linijos statytos kartu su visu miestu.
– Todėl ir sakau, kad vienos linijos mums neužteks. Dabar kalbama, kad Klaipėda galvoja apie tramvajų. Bet Klaipėda yra visiškai kitokio tipo miestas, linijinio tipo palei pakrantę, kur viena linija sprendžia labai daug, galime kitomis viešojo transporto rūšimis privažiuoti, prieiti iki tos linijos, kuri aptarnautų visą miestą.
Vilniuje vienos linijos tikrai nepakaktų. Aš nenorėčiau sakyti, kad mes Vilniuje turėtume visiškai atsisakyti tramvajaus. Svarbu, kokius prioritetus turėsime: ar žmones, jų važiavimą, patogumą? Jeigu mes nusprendžiame į centrinę miesto dalį neleisti automobilių, būtų rimtas sprendimas, tada būtų pasisakymas už įvairesnį viešąjį transportą.
Per Senamiestį tramvajaus linija, žinoma, neitų, bet Pylimo gatve tikrai galėtų, buvo modeliuota ta gatve. Tramvajai dabar yra modernūs, tylūs, vienbėgiai, dviejų bėgių. Turėtų specialistai nuspręsti, kuris variantas būtų geriausias, patikimiausias ir pan.
– Keleivių viešajame transporte pastaraisiais metais Vilniaus mieste mažėja, bent keliais procentais. Tai kaip tuos vilniečius priversti persėsti į viešąjį transportą? Vien tramvajaus tam neužteks, turi būti platesnis planas.
– Tikrai vien tramvajaus neužteks. Vienas iš tokio plano etapų bus darnaus judumo planas. Jeigu jo nuostatas palaipsniui pradėtų įgyvendinti, tai pradėtų veikti visą susisiekimo sistemą. Pirmiausia mes ne tik turime skatinti statyti dviračių takus, bet ir drausti, nepriimti automobilių į tam tikras miesto dalis. Vieni tai vadina „morkos ir bizūno“ principu, kiti kitaip, bet tai turėtų būti įgyvendinama kartu.
Ir jokių išimčių neturėtų būti, nors mes jas labai mėgstame, bet jos sugadina labai daug iniciatyvų.
Mes visi esame savo įpročių vergai ir mums reikėtų patiems išmokti vaikščioti.
Reikėtų griežtinti tvarką, kiek šeimoje yra automobilių. Pirmas automobilis reikalingas, jam taikomos lengvatos. Bet už antrą jau turi mokėti ir pakankamai daug, kad žmonės galvotų, ar jiems tikrai jo reikia, o gal gali pasinaudoti dalinimosi automobiliais sistema.
Aš manau, kad mes visi esame savo įpročių vergai ir mums reikėtų patiems išmokti vaikščioti. Dabar atsirado daug elektrinių paspirtukų, jie labai išpopuliarėjo, važiuoja suaugę žmonės. Ir riedžiais važiuoja, dviračiais, jų daugėja. Pagal darnaus judumo planą Vilniaus mieste planuojama, kad nuo 1 proc. iki 7,5 proc. padaugės važinėjančių dviračiais.
– Kaip, jūsų nuomone, atrodo dabartinė šešių greitųjų autobusų sistema? Ar jų užtenka, ar reikėtų dar papildomo maršruto, galbūt kurį nors prailginti?
– Vilnius yra gana reto užstatymo, jis užima didelę teritoriją, gyventojų tankis, tinkamas viešajam transportui, yra tik centrinėje dalyje. Todėl greitieji maršrutai ir apimą tą erdvę, kur viešasis transportas efektyvus. Iš pakraščių atvažiuoti jau reikėtų kitu transportu. Atsiranda privežimo aikštelės, nors kol kas nelabai jos veikia. Bet galbūt suveiks.
Turėtume mąstyti apie tai, kur ir ką statome ir kodėl žmonės kraustosi į priemiesčius? Nes žemės kaina ten gerokai pigesnė. Tad reikia geros valios arba finansinio mechanizmo, kaip pasiūlyti žmonėms grįžti į miestą.
Iš tikrųjų tai mums reikia savo įpročius laužyti ir būti sąmoningesniems. Jeigu norime gyventi švariame mieste, tai mums reikia ir patiems kitaip elgtis. Juk dažnai galvojame „Kur jie visi važiuoja?“, o kad ir patys važiuojame, apie tai negalvojame.
Iš tikrųjų tai mums reikia savo įpročius laužyti ir būti sąmoningesniems. Jeigu norime gyventi švariame mieste.
– O ar pastebite, kad situacija su dviračių, pėsčiųjų takais, gatvėmis Vilniaus mieste keičiasi, galbūt gerėja?
– Dviračių takus visą laiką po truputį statė, bet per šitą kadenciją gal atsirado didesnis patyrimas, gal suvokimas, kaip turi būti, gal pradėjo vadovauti tie žmonės, kurie patys dviračiais važiuoja ir geriau orientuojasi. Tikriausia yra kompleksas priežasčių, bet iš tikrųjų atsirado kokybė. Negalėčiau pasakyti, kad viskas yra labai gerai, bet pradėjo daryti kokybiškiau. Ir požiūris geresnis.
Turime pabaigtą vakarinį aplinkkelį – tai didžiulis dalykas. Nuo 1980 metų tik kalbėjome, o dabar mes jį turime. Pradedame kalbėti apie Šiaurinę gatvę ir tada bus aukštos kategorijos gatvių tinklas padarytas.
Negaliu pasakyti, ar tai šios kadencijos nuopelnas. Tai yra ir turi būti tęstiniai darbai, ypač susisiekimo sistemoje, nes projektai brangūs, neįvykdomi greitai, todėl turi būti nuoseklus darbas. Negali taip būti, kad atėjusi viena valdžia nusprendžia daryti, o kita – nedaryti. Su tramvajumi taip ir išėjo.
Aš maždaug 2005-ais metais įsivaizdavau, kad po dvejų metų tramvajus bus, bet taip nenutiko.
– O kokią troleibusų ateitį matote Vilniaus mieste? Ar yra galimybių jų tinklą plėsti, maršrutus galbūt pailginti?
– Jeigu atsiranda elektriniai autobusai, kam tada troleibusai? Visų pirma, reikia atgaivinti kontaktinį tinklą, jis jau nėra patikimas, tai irgi kainuoja brangiai. Iš kitos pusės – gerų elektrinių autobusų, kuriuos Vilnius galėtų įpirkti, dar irgi nėra. Aš skeptiškai žiūriu į troleibusų plėtrą, bet kol kas tai yra elektrinis transportas, kuris važiuoja. O kada turėsime realų kitą? Tad tam tarpiniam laikotarpiui, kuris gali ilgai tęstis, troleibusai tikrai geras transportas. Dabar bus įsigytas 41 naujas troleibusas, jie, manau, tikrai atvažinės. Paskui galima mažinti troleibusų skaičių, galbūt centrinėje miesto dalyje.
Jau gaminama tokių troleibusų, kurie gali nemažą atstumą nuvažiuoti be kontaktinio tinklo. Juk Vilniuje didžiulė problema, kad troleibusai važiuoja pro Senamiestį, yra vizualinė tarša – tie laidai nėra labai gražu, ypač pritvirtintų prie istorinių pastatų jų nesinorėtų matyti.
Neseniai buvau Rygoje, tai į jų viešąjį transportą malonu žiūrėti. Ryga nuolat naujino parką po truputį, laikas ir Vilniui tą pradėti daryti, tada pamažu ir mes turėsime kitokį viešąjį transportą. Juk negalima ūžti, kad nupirkta naujų autobusų, o paskui dešimt metų vėl nieko nedaryti. Atsinaujinti reikia nuolatos.
