Kiekvieną parą laukdami eilėse Lietuvos vežėjai praranda apie 100 tūkst. eurų. Tai žala ne tik vežėjams, bet ir valstybės biudžetui, – kalbėjo E.Mikėnas.
Kertant ilgomis eilėmis itin garsėjantį Lietuvos-Baltarusijos pasienio kontrolės postą Medininkai-Kamenyj Log, vežėjams eilėse tenka laukti vidutiniškai 22 valandas, antradienį surengtoje diskusijoje kalbėjo Erlandas Mikėnas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.
„Neužtikrinamos higieninės sąlygos vairuotojams, apsunkinamas vežėjų darbas, patiriama finansinių nuostolių. Kiekvieną parą laukdami eilėse Lietuvos vežėjai praranda apie 100 tūkst. eurų. Tai žala ne tik vežėjams, bet ir valstybės biudžetui“, – kalbėjo E.Mikėnas.
Pasak jo, eilės formuojasi daugiausia iš Baltarusijos pusės. „Priimančioji šalis daro didesnį patikrinimą nei išvažiuojanti. Iš Lietuvos eilių fiksuojama mažiau, tai rodo, kad Baltarusijos pusė dirba efektyviau“, – pridūrė jis.
Suplanuotas posto pralaidumas yra 1000 automobilių, tačiau pavyksta praleisti tik maždaug du trečdalius jų.
„Procesai nėra optimizuoti, nėra unifikuotos sistemos. Dėl atlygio, tai manome, kad turėtų būti pakelti atlyginimai ir šiose tarnybose. Per 24 valandas trunkančią pamainą krenta produktyvumas, turėtų būti ieškoma sprendimų. Valstybė turi taupyti, bet taupymas kartais turi kitą reikšmę“, – E.Mikėnas pridūrė, kad darbui pasienyje yra komplektuojamos nepilnos, per mažos pareigūnų pamainos, ir jie, laikydamiesi procedūrų, nespėja greitai aptarnauti visos eilės.
Muitinė: kyla kontrabandos rizika
Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas aiškino, kad patikrinimo greitis priklauso nuo to, kaip smulkmeniškai tai yra daroma. Dėl, tarkime, kylančios kontrabandos rizikos kai kurių procesų pagreitinti paprasčiausiai negalima.
„Pagrindinė rizika šiandien kyla, kad gali būti kontrabanda gabenamos akcizais apmokestinamos prekės. Ir jų kaina yra labai skirtinga, pavyzdžiui, cigaretės yra keturis kartus pigesnės. Rizika yra didelė, tą rodo ir nustatytų kontrabandos atvejų skaičius. Vyriausybė kelia tikslą kovoti su kontrabanda. Turime pasirinkti, ar griežtai kontroliuosime, ar mažiau griežtai. Nuo to priklauso ir veiksmų atlikimo greitis“, – aiškino A.Adomėnas.
Be to, pastaruoju metu yra sugriežtinta degalų patikra – pareigūnas turi pažiūrėti, ar vairuotojas vežasi standartinį, ar ne degalų baką, pildyti deklaracijas, o tai užtrunka papildomai.
„Jeigu jam pasiūlo kyšį, jis vėl turi atitinkamai elgtis ir maždaug valandai pasitraukia nuo eilės aptarnavimo“, – dėstė A.Adomėnas.
Ruošiasi statyboms
Mindaugas Zobiela, Pasienio kontrolės punktų direkcijos l. e. p. direktorius, aiškino, kad Medininkų pasienio punktas yra statytas prieš 20 metų, jis yra pasenęs, ir yra rengiamasi jo atnaujinimui.
„Tikimės kitais metais pradėti statybas. Jos vyktų galbūt ketverius metus, turėtume rezultatą, kuris turėtų tenkinti visus poreikius. Bet pasienio punktai yra rengiami veidrodiniu principu.
Nepakankama, kad Lietuva dvigubai padidins pralaidumą, reikia, kad tą darytų ir Baltarusija. Jie stato terminalą šalia pasienio punkto, kurio galbūt jie ir nerekonstruos, bet daugiau funkcijų atliks terminale. Artimiausiu metu planuojama susitikti su Baltarusijos kolegomis“, – aiškino M.Zobiela.
Pasak jo, jokių laikinų statinių, kurie padėtų greičiau tikrinti automobilius, statyti nereikėtų, bet jis greitai turėtų būti griaunamas. Be to, jau dabar nepakanka darbuotojų, todėl dėl papildomos laikinos infrastruktūros darbas greičiau nevyktų.
Jeigu punktą svarstome įrengti tik 2020-aisiais, tai 5 metus vežėjai turės vargti. Gal yra tarpinių sprendimų? Jeigu mums įrengtų dvi papildomas darbo vietas. Transporto priemonės išdėstytos labai nepalankioje vietoje“, – aiškino pulkininkas Antanas Montvydas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas.
„Stebuklų neįvyks. Taip laike viskas sukrenta. Suvokiame, kad pusiniai sprendimai yra pinigų metimas į balą, darykime viską sistemiškai“, – sakė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Nerijus Kaučikas.
Medininkų punkto renovacija, preliminariais duomenimis, turėtų kainuoti apie 28 mln. eurų, bus bandoma sumą dar sumažinti. Po atnaujinimo pasienio punktas per parą turėtų patikrinti 6 tūkst. automobilių.
Niekas nenori dirbti pasienyje
Tačiau A.Adomėnas į naujas statybas žiūri kiek skeptiškai, mat jau ir dabar Muitinėje, pasienio punktuose dėl itin mažų atlyginimų smarkiai trūksta darbuotojų.
Pradedantis pasienio punkto darbuotojas uždirba vos apie 500 eurų.
Muitinės pareigūnų skaičius antrus-trečius metus mažėja. Atlyginimas nepakankamai motyvuojantis. Pasitaiko dar, kad jaunimas ateina, bet po keleto metų nusprendžia išeiti, nes neišgyvena Lietuvoje su tokiu atlyginimu, – kalbėjo A.Adomėnas.
„Muitinės pareigūnų skaičius antrus trečius metus mažėja. Atlyginimas nepakankamai motyvuojantis. Pasitaiko dar, kad jaunimas ateina, bet po keleto metų nusprendžia išeiti, nes neišgyvena Lietuvoje su tokiu atlyginimu“, – kalbėjo A.Adomėnas.
Pasak jo, taip yra švaistomos lėšos, mat Muitinė investuoja į žmogų, per dvejus metus jį visiškai paruošia darbui, ir tuomet žmogus dėl pernelyg menkos algos susiranda kitą darbą.
„Per metus apie 50–70 žmonių išeina iš tarnybos Muitinėje, apie 70 proc. jų yra žmonės iš pasienio punktų. Išeina dvigubai daugiau nei ateina. Jau ir esamos infrastruktūros negalima aprūpinti žmonėmis. Galvojant apie infrastruktūros plėtrą, reikia galvoti, iš kur gausime žmonių“, – svarstė A.Adomėnas.
Jo nuomone, mažiausiai dvejus metus tendencija bus panaši – darbuotojų skaičius Muitinėje ir toliau mažės.
