Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Miesto autobusai: neišgujami benamiai, vandalai ir viešas seksas

Maršrutiniai miesto autobusai neatsigina nuo chuliganų ir vandalų. Keleivių vežėjų išleistos lėšos autobusų salonams tvarkyti per metus skaičiuojamos tūkstančiais litų. Valdiškos bendrovės turto niokotojai jaučiasi nebaudžiami – per metus sugaunamas tik vienas kitas toks niekdarys. Tuo nepatenkinti ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai, kurie skundžiasi dvoku, sklindančiu nuo kai kurių asmenų, netvarka ir antisanitarinėmis sąlygomis. Vienų džiaugsmui, o kitų nusivylimui greitai keleiviams kontroliuoti ruošiama nauja tvarka.
Bilietėlių komposteris viešajame transporte
Bilietėlių komposteris viešajame transporte / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

„Joninės“ – šventė autobusų vandalams

Pati didžiausia rykštė – nenuplaunami „markeriai“. Gali gremžti nors ir dantimis – nieko, - sako V.Laužikas.

Bendrovės „Busturas“ nauji autobusai gana greitai būna prišnerkščiami, bet ne todėl, kad būtų nevalomi. „Autobusą, grįžusį iš Joninių šventės, prireikė savaitę remontuoti. Buvo išteptos ir sulaužytos sėdynės, nulaužtos plastmasinės dalys, privemta. Remontas kainavo apie 8 tūkst. Lt. Būna atvejų, kai net sėdynes reikia pakeisti“, – vandalų išpuolį prisimena bendrovės „Busturas“ eksploatacijos direktorius Vilius Laužikas.

Tąkart, kaip ir kitais panašiais atvejais, autobuso salonui remontuoti išleistos lėšos nebuvo išieškotos iš kaltų asmenų. „Nėra sąlygų jiems išaiškinti“, – pritaria technikos direktorius Silvas Gedaminskas.

Pastaruoju metu autobusų salonų niokotojai darbuojasi ne tik aštriais daiktais. „Pati didžiausia rykštė – nenuplaunami „markeriai“. Gali gremžti nors ir dantimis – nieko. Net cheminės medžiagos jų nenuvalo. Apipieštos sėdynės ir sienos tampa paskata ir kitiems keleiviams išsitraukti „markerius“, – vandalų veiksmais piktinasi V.Laužikas.

Nuo narkomano atakos gelbėjo vairuotojas

Netinkamai besielgiančius keleivius drausminantys vairuotojai neišvengia ir agresyvesnių jų atakų – beveik kas mėnesį dėl vienų ar kitų incidentų tenka kviesti policiją.

„Neseniai tik per atsitiktinumą pavyko išvengti išpuolio prieš keleivius. Pastebėjau, kad iš vieno autobuso galo į kitą šlaistosi narkomanas. Akivaizdžiai atrodė ką tik apsiuostęs. Paprašiau jo išlipti, tačiau jis nepakluso. Iškviečiau policininkus. Kai policija jį išsivežė, po sėdyne radau ašarinių dujų balionėlį“, – šviežią atvejį prisimena vairuotojas Aleksas Jonušas.

Vairuotojai dažnai priversti tapti tvarkdariais. „Būna – geria alų, prilaisto alkoholio kur pakliūva, drasko sėdynes, atplėšia plastmasę. Niežti rankos. Tokie chuliganai sujaukia mūsų darbą. Kartais dėl jų tenka praleisti reisą“, – neslepia A.Jonušas.

Taip buvo nutikę ir tąkart, kai, vairuotojui iškvietus policininkus, pastariesiems pavyko sulaikyti kelis nenaudėlius. „Keli jaunuoliai sniego gniūžte pataikė į priekinio lango gumą, suaižėjo visas stiklas. Iškart paskambinau policijai. Pareigūnai atvyko per dvi minutes. Jaunuoliai pasileido į kojas. Pareigūnai netruko juos pričiupti. Jie gynėsi, vaidino nekaltus, bet jų batų pėdsakai sniege liudijo ką kita. Kai pareigūnai pasiūlė atvesti tarnybinius šunis, kalba iš karto pasikeitė“, – prisimena A.Jonušas.

Nemoka baudų

Vandalai ne vieninteliai darko miesto autobusus. Didžiųjų miestų bėdos – neišgujami benamiai.

Vandalai ne vieninteliai darko miesto autobusus. Didžiųjų miestų bėdos – neišgujami benamiai. Ši problema niekaip neišsprendžiama ir Šiauliuose.

„Vienas yra toks mažiukas, žandai raudoni, maišų su atliekomis ir šiukšlėmis pilnos rankos. Mes jį vadiname bėgiku. Jis sugeba į autobusą įsmukti nepastebėtas. Žmonės skundžiasi dvoku. Išmetame tuos šiukšlių maišus lauk, paprašome, kad išliptų. Jeigu neklauso, tenka kviesti policiją. Tokius benamius mums kasdien tenka vežioti. Kontrolieriai juos išprašo lauk, bet jie vėl grįžta apsivėmę, purvini. Tai – didelė problema“, – pasakoja A.Jonušas.

Benamiai neskuba mokėti ir baudų. Anot V.Laužiko, antstoliams yra perduota medžiaga dėl 450 važiavimo be bilieto atvejų – baudų už 27 tūkst. Lt.

Seksas ant galinės sėdynės

Vairuotojai galėtų papasakoti ir ne vieną kuriozinę istoriją, kai jiems niekaip nekilo noras kviesti policiją.

„Kolegai teko stebėti ant galinės sėdynės besimylinčią porelę. Vairuotojas bandė sugėdinti, o tas vyrukas pačiame įkarštyje jam sako: „būk žmogus, leisk pabaigti, atsilyginsiu.“

Kadangi žmonių autobuse daugiau nebuvo, kolega buvo supratingas – leido pabaigti. Visokių pozų prisižiūrėjo“, – šypsodamasis pasakoja A.Jonušas.

Uždirbo daugiau už direktorius

Vairuotojas A.Jonušas nostalgiškai prisimena senus gerus laikus, kai ir vaikai buvo mandagesni, ir keleiviai padoriau elgėsi autobusuose. Tuomet prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę dirbti vairuotoju buvo prestižas.

Kai A.Jonušas pradėjo dirbti vairuotoju, jam buvo vos dvidešimt. Pirma dirbo vienoje įmonėje, vėliau perėjo dirbti į „Busturą“, kuris tuo metu vadinosi Šiaulių autobusų parku.

„Direktoriai gaudavo 280 rublių, mes – vairuotojai – 350″, – prisimena A.Jonušas. Dabar vidutinis jo ir kolegų atlyginimas, neatskaičius mokesčių, per mėnesį siekia šiek tiek daugia nei 2 tūkst. Lt.

Seks didžiųjų miestų pavyzdžiu

Elektroniniam bilietui įgyvendinti tėra vos pusė milijono. Jau dabar aišku, kad jo nusipirkti nepavyks.

Jau birželio viduryje miesto maršrutinių autobusų keleivių laukia naujovės. „Keleiviai bus įleidžiami tik pro priekines duris. Tai, galima sakyti, elektroninio bilieto pradėjimo taikyti etapas. Tikimasi pagerinti keleivių kontrolę“, – viliasi bendrovė „Busturas“ direktorius T.Bielinskas. Elektroniniam bilietui įgyvendinti tėra vos pusė milijono. Jau dabar aišku, kad jo nusipirkti nepavyks.

„Klaipėdai elektroninis bilietas atsiėjo beveik 2 mln. Lt. Kadangi su miesto valdžia nepavyksta susikalbėti taip, kaip tikėtasi, o daugiau lėšų gauti ne tik iš jos, bet ir iš struktūrinių fondų kol kas nenusimato, spręsime klausimą dėl išperkamosios nuomos – ne pirkimo“, – žada T.Bielinskas.

Patys vairuotojai ir džiaugiasi, ir nerimauja dėl naujos tvarkos. „Įlipimas pro priekines duris nėra blogai. Didžiausia blogybė, kad prarasime greitį“, – mano A.Jonušas.

„Priekinės durys“ pasiteisino

Įlipimo pro priekines duris tvarka Lietuvoje nėra naujovė – ji taikoma daugelyje Vakarų Europos miestų, taip pat Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose ir Panevėžyje. Vienerius metus per priekines autobusų bei troleibusų duris lipo ir vilniečiai. Vėliau ši tvarka sostinėje buvo atšaukta dėl gyventojų skundų. Žmonės buvo nepatenkinti tuo, kad susidaro didžiulės grūstys ar apskritai nespėjama įlipti. Kituose miestuose įlipimas pro priekines duris pasiteisino.

Vien Kaune per pusmetį pajamos augo beveik puse milijono litų. Kiek augs bendrovės „Busturas“ pajamos, jos vadovai kol kas iš anksto neprognozuoja. Viliamasi, kad pradėjus taikyti minėtą tvarką „zuikių“ sumažės 3-5 proc.

Birželio viduryje miesto maršrutinių autobusų keleiviams užsitrenks galinės ir vidurinės durys – žmonės bus įlaipinami tik pro priekines.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos