„Pertvarkydami tolimojo susisiekimo autobusais sistemą siekiame, kad keleivių vežimo tolimais maršrutais paslaugas teikiantys vežėjai galėtų dirbti konkurencingos rinkos sąlygomis, o keleiviai gautų kuo aukštesnės kokybės paslaugas. Įtvirtiname tolimojo susisiekimo maršrutų nustatymo kriterijus, numatome ir viešųjų paslaugų teikimą vežėjams nepatraukliuose maršrutuose. Svarbu, kad Lietuvos gyventojai bet kurią šalies vietovę galėtų patogiai pasiekti reguliaraus susisiekimo maršrutais ir keliaudami galėtų rinktis alternatyvą asmeniniams automobiliams“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Tolimojo susisiekimo autobusais sistemos reformos projektas parengtas atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos nutarimą, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, įpareigojantį vežėjų parinkimo konkursų organizavimo tvarką patvirtinti įstatymo lygmeniu, ir į Vilniaus apygardos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo nurodyta ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutuose, o be konkurso pratęstos sutartys galės galioti iki jų pabaigos 2023 m. balandžio 1 d.
Rengdama šią reformą, Susisiekimo ministerija bendradarbiavo su valstybės įstaigomis ir institucijomis bei keleivių vežėjų asociacijomis, buvo svarstomi įvairūs konkurencingų procedūrų vežėjams parinkti modeliai.
„Svarbu, kad rengiant šią reformą vyko konstruktyvus dialogas su Susisiekimo ministerija. Vežėjams yra svarbios jų veiklos perspektyvos. Kartu siekiame mūsų visų bendro tikslo – kad naujoji sistema būtų patogi tiek vežėjams, tiek ir keleiviams. Tokio paties atviro bendradarbiavimo tikimės ir reformos įgyvendinimo procese“, – sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA viceprezidentas Rimantas Martinavičius.
Pagal naująją tolimojo susisiekimo autobusais sistemą visiems vežėjams, atitinkantiems nustatytus reikalavimus, numatoma sudaryti lygias galimybes vežti keleivius nustatytais maršrutais, nepriklausomai nuo to, ar jau yra kitų šiuose maršrutuose dirbančių vežėjų. Leidimai vežti keleivius būtų išduodami neterminuotam laikui, numatant minimalią 12 mėnesių paslaugos teikimo trukmę susisiekimo stabilumui užtikrinti. Esamos sutartys su vežėjais galios iki jų pabaigos, t. y. iki 2023 m. balandžio 1 d.
Vežėjams keliami reikalavimai – turėti galiojančią licenciją vežti keleivius, keleivius vežti ne senesniais kaip 14 metų autobusais (nuo 2026 m. – ne senesniais kaip 10 metų), taip pat sudaryti sutartis su autobusų, geležinkelio stotimis, oro uostais, turėti savivaldybių sutikimus dėl sustojimo vietų.
Numatoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija nustatys, keis ar panaikins tolimojo susisiekimo maršrutus. Kelių transporto kodekse įtvirtinami autobusų maršrutų nustatymo kriterijai – minimalus maršruto ilgis, autobusų reisų dažnumas, priklausomai nuo gyventojų skaičių maršruto pradžios ir pabaigos miestuose. Numatoma, kad tolimojo susisiekimo autobuso maršrutas galės prasidėti ir baigtis ne tik autobusų stotyje, bet ir geležinkelio stotyje ar oro uoste, be to, tarpmiestiniai autobusai turės sustoti ir prie nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų, jei jų lankytojams skirta stotelė bus šalia maršruto trasos.
Įvertinusi vežėjų parinkimo sąlygas, Konkurencijos taryba 2020 m. priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos transporto saugos administracija buvo įpareigota nutraukti beveik visas – 42 iš 43 – galiojančias sutartis su vežėjais dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais. Iš 2020 m. šalyje veikusių 363 tarpmiestinių maršrutų šis sutarčių nutraukimas būtų panaikinęs vežėjų veiklą 362 maršrutuose. Tolimojo susisiekimo autobusais sistemos reforma leis išspręsti šią problemą.
Jei Kelių transporto kodekso pakeitimams, reikalingiems šiai reformai vykdyti, pritars Seimas, jie įsigalios 2023 m. vasario 1 d. Už šių nuostatų įgyvendinimą bus atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija.
