Europos Parlamento sprendimu, ES ir užsienio oro vežėjai nacionalinės valdžios institucijoms turės teikti duomenis apie keleivius skrydžiuose į ES ir iš jos. Teisės aktas, kuriame numatoma galimybė valstybėms narėms tokį reikalavimą taikyti ir ES vidaus skrydžiams, apima vadinamąjį keleivio duomenų įrašą (angl. Passenger Name Record, arba PNR), įskaitant duomenis apie vietą orlaivyje, bilieto užsakymo datą, mokėjimo būdą ir kelionės tvarkaraštį.
Europos Sąjungos PNR iniciatyvą plėtoti ir svarstyti pradėta dar 2011 metais. Patvirtinti direktyvą ypač paskatino per paskutinius 15 mėnesių Paryžiuje ir Briuselyje teroristų įvykdyti trys išpuoliai, per kuriuos žuvo iš viso 179 žmonės.
„Keleivio duomenų įrašai yra naudingi siekiant nustatyti dažnai aplinkinius maršrutus, kuriais užsienio kovotojai keliauja, kad sugrįžtų į ES iš tokių vietų kaip Sirija“, – pareiškė Jungtinei Karalystei atstovaujantis europarlamentaras Timothy‘s Kirkhope‘as.
ES vyriausybės jau išreiškė palaikymą šiam teisės aktui, taigi neabejojama, kad jos pritars direktyvai.
„Šiam taškui pasiekti mums prireikė daug laiko“, – pripažino jis.
ES vyriausybės jau išreiškė palaikymą šiam teisės aktui, taigi neabejojama, kad jos pritars direktyvai.
PNR programa, kuri galios visoje Sąjungoje, bus panaši į sistemą, kurią JAV sukūrė po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių. Nors šiuo teisės aktu taip pat siekiama kovoti su tokiais nusikaltimais kaip narkotikų kontrabanda ir prekyba žmonėmis, priimti įstatymą, kurio patvirtinimas buvo vilkinamas dėl rūpesčių, susijusių su asmens duomenų privatumu, visų pirma paskatino didėjanti terorizmo grėsmė.
2015 metų sausį teroristų Paryžiuje surengti išpuoliai, per kuriuos žuvo 17 žmonių, paskatino Europos Parlamentą atgaivinti pasiūlymą, kurį jis dėl nesutarimų, susijusių su duomenų apsauga, buvo blokavęs nuo 2013 metų. Lapkritį Prancūzijos sostinėje surengti išpuoliai, per kuriuos buvo nužudyta 130 žmonių, Parlamentą paskatino kuo skubiau išspręsti nesutarimus dėl taisyklių. O praėjusį mėnesį surengti išpuoliai Briuselyje, nusinešę 32 gyvybes, paskatino kuo skubiau surengti galutinį balsavimą šiuo klausimu.
Pagal ES sistemą, keleivio duomenų įrašų duomenys po šešių mėnesių bus padaromi anonimiškais ir bus saugomi penkerius metus. ES vyriausybės turės suformuoti „informacijos apie keleivius skyrius“, kurie rinks duomenis iš oro bendrovių ir rūpinsis keitimusi duomenimis su kitomis nacionalinėmis institucijomis.
Keleivio duomenų įrašų duomenimis ES vyriausybės galės keistis pateikusios atitinkamus prašymus.
Tačiau ši nuostata, pagal kurią duomenimis keičiamasi savo noru, sulaukė nemažai kritikos. Direktyvos kritikų teigimu, pagrindinis Europos kovos su terorizmu politikos trūkumas yra netinkamas nacionalinių institucijų dalijimasis turimais duomenimis, o ne informacijos stoka.
Nors pagal direktyvą ES vyriausybės naująjį teisės aktą turi pradėti įgyvendinti per dvejus metus, T. Kirkhope‘as teigia, jog jos tai ketina padaryti „beveik nedelsdamos“. Taisyklės bus taikomos visose ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją, kuri šiame projekte nedalyvauja.
Didžiuosius oro vežėjus, įskaitant „Air France-KLM“ ir „Deutsche Lufthansa“, vienijanti Europos oro bendrovių asociacija (AEA) PNR įstatymo priėmimą pavadino pažanga. Tačiau asociacija pažymėjo, jog šis teisės aktas nepateisina oro vežėjų vilčių, kad ES bus sukurta racionalizuota sistema.
„Bus 27 informacijos centrai. Nors tai yra blogiau negu centralizuota sistema, tai visgi yra geriau negu visiškai nekoordinuojamos nacionalinės sistemos“, – pareiškė už PNR klausimus atsakinga AEA darbuotoja Viktoria Vajnai.
„Mes su šiuo rezultatu galime susitaikyti. Tačiau mes tikimės, kad valstybės narės dalysis informacija, kurią tiekia sektorius, ir šios mūsų pastangos nenueis veltui“, – pridūrė ji.
PNR informaciją teikia keleiviai ir oro bendrovės ją renka, kai užsakomi bilietai ir vyksta registracija skrydžiui. Tai apima duomenis apie skrydžių datas, maršrutus, informaciją apie bilietus, vietas orlaivyje, duomenis apie bagažą, mokėjimo būdą ir kt.
