„Automobilius perpardavinėjantys asmenys vis dar yra linkę sukčiauti ir transporto priemonės pardavimą baigti su klientu pasirašant suklastotą kauferį, taip pat pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti gerokai mažesnę, nei realiai sumokama automobilio kainą. Pavyzdžiui, po aikštelių patikrinimų 2020 m. buvo nustatyta 16 tarpininkų niekaip neįregistravusių savo veiklos ir nuslėpusių daugiau nei 228 tūkst. eurų pajamų“, – teigia darbo grupės, koordinuojančios VMI veiksmus naudotų automobilių prekybos sektoriuje vadovė Loreta Krisiukėnienė, pažymėdama, kad gyventojai, neįvertinę tykančių pavojų, gali nukentėti ne tik finansiškai, būti įtraukti į mokesčių slėpimo schemas, bet ir sulaukti teisėsaugos dėmesio.
Kuo rizikuojama pasirašant užsienietišką pirkimo pardavimo sutartį?
„Pasirašydamas tokią sutartį gyventojas padeda mašinos pardavėjui nuslėpti pajamas. Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose. Už automobilio pardavimą gautas pajamas tikrasis pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių“, – teigia L.Krisiukėnienė, pažymėdama, kad sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (sumažinta įsigijimo kaina, netikri pardavėjo duomenys ir pan.), yra vertintinos kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Pasirašydamas tokią sutartį gyventojas padeda mašinos pardavėjui nuslėpti pajamas.
Maža to, suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio. Situaciją puikiai iliustruoja vieno Prienų gyventojo pavyzdys. Jis įsigijo naudotą automobilį. Deja, labai greitai paaiškėjo, kad automobilis turi paslėptų defektų. Nauju pirkiniu nepatenkintas vyriškis suskubo ieškoti mašiną jam pardavusių asmenų, tačiau visos jo pastangos buvo bevaisės, nes automobilį jam pardavę asmenys tiesiog dingo. Jis nė nebandė slėpti, kad transporto priemonę įsigijo Lietuvoje, o sandorį baigė pasirašydamas užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje parašyta, kad automobilis įsigytas tiesiogiai iš užsieniečio, o informacijos apie nesąžiningą pardavėją lietuvį – nėra.
Kuo rizikuojama nurodant sumažintą automobilio kainą?
Pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju ir sutinkantis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti ir pats. Naujajam savininkui automobilio neišlaikius nuosavybėje 3 metų ir nutarus jį parduoti kitam asmeniui už didesnę kainą nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) nuo gauto pelno. Pavyzdžiui: jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau, tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę už 5000 eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM.
Kaip išvengti rizikų?
Pasak darbo grupės, koordinuojančios VMI veiksmus naudotų automobilių prekybos sektoriuje vadovės Loretos Krisiukėnienės, visų rizikų paprasčiausia išvengti pirkimo pardavimo sandorius baigiant pasirašant rekomendacinę pirkimo-pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti VĮ „Regitra“ interneto svetainėje. Pildant sutartį, labai svarbu nurodyti teisingus duomenis: tikrus pardavėjo bei pirkėjo duomenis, automobilio kainą, ridą, defektus ar kitą informaciją. Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Atlikus šiuos veiksmus, ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas turės svarbius įrodymus.
2018 – 2020 m. atliekant kontrolės veiksmus šiame sektoriuje, buvo nustatyta apie 4 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių.
VMI primena, kad gyventojai, pastebėję galimus mokestinius pažeidimus, informaciją gali perduoti paskambinus VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildžius elektroninę formą VMI internetinėje svetainėje. Pranešėjų anonimiškumas garantuojamas.
