Stambiausias Žaslių ūkininkas Jonas Juodis klampoja po savo žemę, iš kurios kyšo rapsai. Tik praėjusį pirmadienį jis sužinojo, kad būtent čia planuojamas lėktuvų pakilimo takas naujajame oro uoste, jei tokį Vyriausybė statys.
„Čia visi 300 mano hektarų patenka į oro uosto teritoriją. Kam čia jo reikia? Žemę dirbu aš, mano vaikai ir anūkai, o dabar gali vieną dieną ją atimti ir sumokėti grašius“, – piktinosi J.Juodis.
Ūkininko žemė patenka į naujojo oro uosto zoną. Nors Vyriausybė dar sprendimo nepriėmė, tačiau Kaišiadorių rajono savivaldybė jau rezervavo 1800 hektarų žemės. Tai matyti iš Rajono Bendrojo plano brėžinių.
Paaiškėjo tik neseniai
Vos keli kilometrai į rytus nuo Žaslių – dirbamos žemės laukai, tačiau būtent čia suplanuotas naujasis oro uostas, jei dėl jo statybos apsispręs Vyriausybė.
Vietiniai anksčiau tik girdėjo, kad naują oro uostą valstybė statytų kažkur ties Elektrėnais. Tačiau jie nustebo sužinoję, kad oro uostas planuojamas būtent čia, netoli Žaslių. Tai paaiškėjo paviešinus naująjį Kaišiadorių rajono bendrąjį planą.
Tiesa, kiek anksčiau savivaldybė buvo rezervavusi net 12 tūkstančių hektarų, tačiau vėliau sumažino iki 1800 ha.
15min apsilankė planuojamojoje teritorijoje. Iš pirmo žvilgsnio vietovė iš tiesų būtų tinkama naujajam oro uostui – lygumos, vos vienas kitas apleistas trobesys užkaltais langais, šalia geležinkelis Kaunas-Vilnius ir būsima „Rail Baltica“ atkarpa, nuo čia vos keli kilometrai iki autostrados. Net nebūtų ką iškėlinėti – čia tik keli gyventojai iš išnykusių kaimų. Tiesa, teritorijoje yra keli miškeliai, tačiau jie nebūtų trukdis oro uostui.
Į teritoriją įsirėžęs draustinis planuose yra subtiliai „iškirptas“ iš oro uosto zonos.
„Bet čia visos žemės ir miškai – privatūs. Pats 20 metų čia dirbau žemę, kuri, beje, yra derlinga. O dabar tik atsitiktinai sužinojome, kad ši visa teritorija jau rezervuoja naujajam oro uostui“, – piktinosi čia taip pat žemių turintis ūkininkas Petras Morkūnas.
Renkasi vakarais ir tariasi, ką daryti
Rajono ūkininkai vakarais renkasi namuose ir svarsto, ką daryti. Jie baiminasi, kad tokio ploto rezervacija yra nebūtinai oro uostui.
„Mums natūraliai kyla klausimas, ką šioje teritorijoje gyvenantys ir dirbantys žmonės gali planuoti ateičiai, kaip kurti sodybinius ūkius, statyti ūkinius pastatus, kokią techniką galima planuoti įsigyti, jeigu bet kuriuo metu ūkininkaujantys subjektai, vadovaujantis minėtais sprendiniais, bus nuvaromi nuo žemės ir nuo savo verslo“, – sako šio krašto ūkininkas Vaidas Mitkus.
Valstybės žemės, skaičiuoja vietiniai, čia tik 30 ha. Visa kita – privačių žmonių valdos, bet jei būtų nuspręsta statyti oro uostą, žemė būtų paimta visuomenėms reikmėms už ją sumokant Registrų centro skelbiamomis vertėmis.
„Už hektarą gautume nebent po tūkstantį eurų, kai ji realiai verta 3,5 tūkstančio. Tai kas man padengtų šį skirtumą? Su vaikais čia valdau 300 hektarų, dar kiek žemės nuomoju iš valstybės, bet visko galiu netekti“, – sielvartavo J.Juodis, stovėdamas molingame lauke, kur numatytas pakilimo takas.
Jis negali atsistebėti – už 50 kilometrų į abi puses yra po oro uostą, bet valstybė svarsto dar apie vieną. „Triukšmas, eismas – kam viso to reikia?“, – stebėjosi ūkininkas.
Beje, praėjusį penktadienį Žasliuose lankėsi valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Susitikęs su vietos bendruomene jis išgirdo klausimų apie planuojamą statyti oro uostą - sprendimas priklauso ir nuo Susisiekimo ministerijos. R.Karbauskis gyventojams teigė, kad iki šiol nėra nuspręsta, ar reikia Lietuvai naujo oro uosto, ar atsipirks investicijos. "Reikia svarstyti, ar oro uostas - atsipirks. Koks jis būtų: keleivinis, transporto, tranzitinis? Kiek turėtų būti keleivių, kad jis atsipirktų?"- pats uždavinėjo klausimus susitikime R.Karbauskis.
Žinia apie rezervuotą plotą – smulkiomis raidėmis
Iki šiol nebuvo atskleidžiama, kokioje tiksliai vietoje iškiltų naujasis oro uostas. Tačiau naujai parengtame Kaišiadorių rajono bendrajame plane teritorija naujam oro uostui jau aiškiai sužymėta.
Ar žino apie tai vietos gyventojai? „Tik atsitiktinai sužinojom“, – sako ūkininkai. Atvykę „Lietuvos geležinkelių“ atstovai viename susitikime užsiminė apie svarstomą „Rail Baltica“ vėžę.
„Jie rodė, kur planuojama vėžės apylanka aplink draustinį. Klausėme, kam jos reikia. Iš jų ir sužinojome apie ten planuojamą oro uostą“, – pasakojo P.Morkūnas.
Pagal planą geležinkelio vėžė pasiektų patį oro uostą – ja būtų atgabenami keleiviai iš Vilniaus ir Kauno. Taip pat būtų vietos ir kroviniams perkrauti.
„Manau, kad yra neteisinga taip slapukauti ir už nugarų parengti bendrąjį planą. Turėtų informuoti bent jau mus, žemių savininkus“, – pasakojo ūkininkas J.Juodis.
Meras: informuojame daugiau nei reikia
Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus atkerta – gyventojai informuoti dar daugiau nei privaloma. „Surengėme viešąjį bendrojo plano svarstymą, dabar vėl kovo 3-ąją kviesime gyventojus. Darome daugiau nei privalome“, – 15min teigė rajono meras.
Iš tiesų vasario 17 dieną Žaslių gyventojai buvo kviečiami į susitikimą „dėl bendrojo plano sprendimų“, tačiau apie oro uostą – nei žodžio.
Kaišiadorių rajono savivaldybės parengto bendrojo plano žemėlapiai yra publikuojami savivaldybės interneto svetainėje, tačiau juose rasti užuominą apie oro uostą ne taip lengva.
Viena teritorija pažymėta punktyrine geltona linija ir prie sutartinių ženklų parašyta: „Tik oro uosto ir susijusios infrastruktūros statybai“. Būtent ši teritorija ir yra skirta naujojo oro uosto statybai.
Jei ne oro uostas, tai laukas investuotojams
Rajono ūkininkai puikiai žino, kad teritorijoje gali atsirasti ne tik oro uostas. Parengtame bendrajame rajono plane rašoma, kad teritorijoje galima ir plyno lauko investicija. „Sužinojome, kad jeigu atsirastų investuotojas su 30 mln. eurų, čia jam būtų išskirtas žemės sklypas ir čia būtų pramoninė zona – sandėliai, gamyklos“, – pasakojo ūkininkas P.Morkūnas.
Jo žodžius patvirtino tiek susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, tiek Kaišiadorių rajono meras.
„Dėl naujo oro uosto – priimtas sprendimas išsaugoti tą teritoriją. Jei ji nebūtų rezervuota, kitą tokią teritoriją būtų sunku rasti Lietuvoje, o gal ten bus Laisvoji ekonominė zona“, – neseniai surengtoje spaudos konferencijoje svarstė ministras. Jis patvirtino, kad atmetus oro uosto idėją, ši teritorija būtų pasiūlyta investuotojams.
Naujas oro uostas – didelė investicija, sakė jis. „Bet mes dar nežinome, ar tokia investicija pasiteisintų“, – pridūrė J.Narkevičius.
„Dabar turime dvi nuomones – infrastruktūros yra per mažai keleivių srautams. Kita nuomonė – užteks tų pajėgų“, – kalbėjo ministras. Sprendimai esą bus priimti ne anksčiau kaip 2022 metais.
Seniūnė: gyventojai nori žinoti, kas čia bus
Žaslių seniūnė Gintarė Stankevičienė taip pat sulaukia daug klausimų apie būsimą oro uostą, todėl, pasak jos, seniūnijoje buvo bent keli plano svarstymai.
„Gyventojai nori žinoti, kas čia planuojama, nes tai jų žemės. Dauguma nenori oro uosto. Be to, čia yra kapinės, jas, ko gero, reiktų iškelti“, – 15min pasakojo seniūnė. Ji pripažino, kad gyventojams trūksta informacijos apie planuojamą oro uostą.
Kai kurie politikai siūlo rajone skelbti apklausą, kuri esą ir turėtų atsakyti, ar vietos gyventojai pritartų naujo oro uosto statybai. Tačiau rajono meras V.Tomkus sako, kad tai būtų šansas rajonui. „Sprendimas priklauso nuo centrinės valdžios, mes tik parengėme Bendrąjį planą, kuriame ir rezervavome teritoriją galimam oro uostui“, – sakė rajono meras.
Pasak jo, kol kas tėra tik vienas apribojimas – čia negali iškilti nei vėjo, nei saulės jėgainės. Pačiam oro uostui, pasak jo, pakaktų 1 tūkstančio hektarų. V.Tomkus įsitikinęs, kad jei būtų nuspręsta statyti oro uostą, rajonui tai reikštų tūkstančius naujų darbo vietų. „Manau, ir vieta yra gera – nedaug ten gyventojų, žemės dirbamos, šalia geležinkelis. Tai būtų didelis traukos centras“, – neabejoja meras.
Būtų statomas privačiomis lėšomis?
Vienas pagrindinių naujo oro uosto idėjos stūmėjų tuometis susisiekimo ministras Rokas Masiulis pernai teigė, kad naujasis oro uostas turėtų iškilti šalia „Rail Baltica“ vėžės.
Regis, rajono savivaldybė į tai įsiklausė – oro uosto teritorija driekiasi palei geležinkelį Kaunas-Vilnius. Ministras tuomet svarstė, kad naujas oro uostas galėtų būti statomas pritraukiant koncesininką, taigi privačiomis lėšomis.
Tris šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai vadovas Marius Gelžinis neseniai yra teigęs, kad pastatyti naują oro uostą kainuotų apie vieną milijardą eurų, o viso projekto įgyvendinimas užtruktų apie dešimt metų.
