Pasikeitimai pribrendę
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) direktorius Rokas Knyva teigia,
kad taip reikalingą pokytį serviso rinkoje turėtų suteikti naujo automobilių techninės priežiūros ir remonto standartas. Senoji jo redakcija galiojo dar nuo 2005 m., bet šiemet buvo iš esmės atnaujinta. Pačiu laiku, nes pakeitimų jam tikrai reikėjo.
“Standartas naujas ta prasme, kad tai nebėra vien tik techninio pobūdžio standartas. Prieš tai buvusi redakcija kaip tik ir kritikuota dėl to, kad tai buvo tokia tarpinė versija, kurioje per daug dėmesiui skirta labai konkretiems techniniams reikalavimams. Naujojoje redakcijoje daug labiau koncentruojamasi į pačią paslaugos formą. Siekiame apibrėžti, kas tai būtent per paslauga, ir kaip ji turi būti teikiama, kad klientas būtų patenkintas”, - sakė R.Knyva.
Pasak jo, standarte atsiranda ir tam tikri etikos principai, bet, ko gero, dar svarbiau yra tai, kad jame apibrėžiamas ir santykių reguliavimas tarp paslaugas atliekančiųjų bei užsakovų. Pagaliau įvardijama kaip turėtų būti vykdoma servisų veikla, kad būtų užtikrinta, jog bus patenkinti tiek vienos, tiek kitos pusės interesai.
“Mūsų netenkino ta situacija, kuri yra serviso paslaugų rinkoje. Puikiai žinome, kad skaidriai šioje srityje dirba mažoji dalis servisų. Jeigu nutoltumėme nuo miestų bei rajonų centrų, tai pamatytumėme, kad labai didelė dalis servisų veikia šešėlinės ekonomikos ribose. Tai negali tenkinti. Tuo pačiu nebuvo ir jokių formalių įsipareigojimų tarp paslaugos teikėjo ir kliento. Esant nekokybiškai paslaugai, vartotojas neturėjo beveik jokios galimybės kažko imtis. Naujas standartas kaip tik ir nurodo, kokia forma tos atsakomybės turėtų atsirasti. Tiek vienoje, tiek kitoje pusėje. Čia tikrai nėra žaidimas į vienus vartus”, - teigė LAA direktorius.
Lipti iš šešėlio yra bene pagrindinis uždavinys, kurį šiandien reikia spręsti. Aišku, procesas tikrai nebus greitas ir paprastas. Juk šešėlinė ekonomika labai sėkmingai veikia toli gražu ne vien autoverslo srityje. “O kodėl Lietuvoje beveik visose srityse yra tiek daug šešėlinės veiklos? Kodėl Lietuvoje vis dar egzistuoja vokeliai? Čia gana stambūs klausimai, į kuriuos sunku vienareikšmiškai atsakyti. Tačiau mes manome, kad reguliacinėmis priemonėmis ir – tai dar svarbiau – tinkamai veikiančių įmonių pavyzdžiu parodyti žmonėms, kad rinkoje galimi ir visai kitokie santykiai”, - įsitikinęs pašnekovas.
Turi kilti ir vartotojų sąmoningumas
Skaidrumas toli gražu nėra vienintelė naujojo standarto siekiamybė. Nemažiau svarbu užtikrinti ir tai, kad serviso paslaugos bus suteikiamos atitinkamame lygyje.
“Tai ar žmonės pajus naujo standarto įsigaliojimą labai priklausys ir nuo to, kiek servisai pakels savo paslaugų kokybę. Jeigu jie tai padarys pakankamai stipriai, vartotojai netruks tai pastebėti. Galiu duoti labai paprastą pavyzdį. Jeigu stabdžių kaladėlės pakeistos netinkamai arba ne tada, kada turėjo būti pakeistos, ir toks automobilis išvažiuoja į kelius, tai tokio aplaidumo pasekmes nesunku įsivaizduoti”, - sake R. Knyva.
Štai kodėl jis įsitikinęs, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, į kuriuos norisi atkreipti žmonių dėmesį, yra labai žemas vidutinis servisų darbuotojų kompetencijos lygis. “Jeigu žmogus, kuris labai ilgai gyvenime dirbo vienokius darbus, o staiga sugalvoja, jog galėtų teikti serviso paslaugas ir iš karto pradeda tai daryti remdamasis vien saviešvieta, natūralu, kad anksčiau ar vėliau gali atsirasti pakankamai daug problemų. Mums labai svarbu suvokti, kad transporto priemonė visgi yra padidinto pavojaus šaltinis. Bet kaip prie jo prieiti negalima. Turi būti labai aiškus supratimas, ką ir kaip reikia daryti, kad transporto priemonė po remonto bent jau neprarastų savo saugumo parametrų. Dar geriau, jeigu jie kaip tik pagerėja”, - dėstė LAA direktorius.
Vis dėlto net ir patys tobuliausi standartai neveiks, jeigu tuo nebus suinteresuoti patys vartotojai. Tiesa yra tokia, kad lietuviai servisams galėtų kelti gerokai aukštesnius reikalavimus. Jeigu jie žemi, ir stengtis nėra reikalo, bet sąmoningesnis vartojimas duotų labai aiškių rezultatų.
“Mes labai tikimės, kad vartotojai kels vis aukštesnius reikalavimus. Juk ir visų socialinių akcijų pagrindinė mintis ta, kad būtent vartotojas, rinka priima sprendimus. Jeigu vartotojui tinkama tokia kokybinė aplinka, kokia yra dabar, tai aukštesnių standartų niekas taip ir nesugebės įpiršti. Visgi mes bandome nurodyti kryptį, kuria reikėtų judėti. Vieniems teikiant, o kitiems perkant paslaugą. Mums reikia apsibrėžti kaip ir kokius lūkesčius reikia kelti, bei kaip dalintis atsakomybe”, - teigė R.Knyva.
Gegužės 18-20 dienomis Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ bus surengtos trys parodos: „TransBaltica“, „Mechanika“ ir „Balttechnika“. Lankytojai čia galės apžiūrėti naujausius sunkvežimius, autobusus, sužinoti automobilių detalių rinkos ypatumus, palyginti paslaugų ir produktų kokybę bei kainas.
