Naujos keltų linijos nejuda iš vietos
Keltu „Regina Seaways“ iš Karlshamno uosto Švedijoje gegužės 27 d. keleiviai ir kroviniai pirmą kartą atplukdyti į Centrinį Klaipėdos terminalą. Iki šiol keltas švartuodavosi žymiai piečiau miesto esančioje Tarptautinėje jūrų perkėloje. Dar statant naująjį terminalą kalbėta, kaip prie jo krantinių švartuosis keltai, aptarnausiantys naujas Klaipėdą ir kitus Baltijos uostus jungiančias linijas.
Tačiau linijos liko tos pačios: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Frederisiją ir Klaipėda–Karlshamnas. Įvyko tik maža rokiruotė – pastarąją liniją aptarnaujantys keltai „Regina Seaways“ ir „Athena Seaways“ švartuosis arčiau centrinės miesto dalies.
„Praėjusius ir šiuos metus galima laikyti sunkiais. Apie naujas keltų linijas artimiausiais metais nesvarstome. Tačiau linijos nutraukimas į Travemundę – tikrai tik laikinas. Laiko klausimas, kada linija bus atnaujinta“, – planus dėstė „DFDS Seaways“ vadovas Jonas Nazarovas.
Kroviniai iš laivų persikėlė į sausumos kelius
Naujų linijų atsiradimą stabdo dėl geopolitinių priežasčių sumažėjęs krovinių srautas iš Rytų Europos ir ten sumažėję prekybos mastai. Antras lemiamas veiksnys – sugriežtinti reikalavimai laivų degalams.
Baltijos ir Šiaurės jūrose plaukiojantys laivai nuo šių metų privalo žymiai sumažinti sieros koncentraciją naudojamuose degaluose. Filtrų sistemos įdiegimas laivams kainuoja papildomas išlaidas, gulančias ant krovinių vežėjų pečių.
„Pirminis tokio reikalavimo sumanymas buvo ekologinis – mažesnė aplinkos tarša. Tačiau efektas – atvirkštinis. Dalis krovinių iš laivų persikėlė į kelius, kuriais vežti tapo pigiau, o aplinka teršiama dar labiau“, – nuogąstavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus.
Visi tarptautiniai keltai bazuosis viename terminale
Stagnacija pasaulinėje laivybos rinkoje atsiliepia ir prieš metus 54 mln. eurų pastatyto Centrinio Klaipėdos terminalo veiklai. Šiuo metu išnaudojama vos 10 proc. jo pajėgumų.
Kokia veikla bus vystoma prie atsilaisvinsiančių Tarptautinės jūrų perkėlos krantinių, atsakys jau atliekama studija.
Terminalas pajėgus per metus priimti 6 mln. tonų krovinių ir 500 tūkst. keleivių. Išsigelbėjimas – „DFDS Seaways“ keltai. Visos trys jais aptarnaujamos linijos, jungiančios Klaipėdą su Frederisija, Kyliu ir Karlshamnu, į terminalą turėtų persikelti per gerus metus. Tuomet jo pajėgumai bus išnaudoti 80 proc.
O kokia veikla bus vystoma prie atsilaisvinsiančių Tarptautinės jūrų perkėlos krantinių, atsakys jau atliekama studija. Uostininkų siekis, kad 46 ha teritorija būtų išnaudota bet 3 kartus efektyviau nei dabar.