Po pristatymo ir svarstymo, už įstatymo projektą balsavo 42, prieš – 35, o susilaikė 15 Seimo narių, todėl jis laikomas nepriimtu. Tačiau Seimo nariai pasiūlė grąžinti jį tobulinti: už balsavo 74, prieš – 24 Seimo nariai.
S.Gentvilas: tik trečdalis senjorų turi automobilį
Trečiadienį Seime aplinkos ministras S.Gentvilas pristatė naujai siūlomą automobilių taršos mokestį, kuris turėtų pakeisti dabar galiojantį registracijos mokestį.
Šiuo metu mokestis mokamas pirmą kartą registruojant transporto priemonę ar keičiantis jos valdytojui, bet Aplinkos ministerija siekia šio mokesčio atsisakyti jį keičiant metiniu taršos mokesčiu.
S.Gentvilas pristatydamas projektą neigė, kad šis taršos mokestis palies senjorus. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 615 tūkst. senjorų, iš kurių automobilius turi trečdalis – 228 tūkstančiai vyresnio amžiaus žmonių.
„Du trečdaliai Lietuvos senjorų neturi automobilio, reiškia, jie yra izoliuoti ir priklausomi nuo viešojo transporto, arba iš esmės negali vairuoti ir pasikliauja giminių pagalba. Tai viešojo transporto užtikrinimas yra socialinė paslauga, kuri nėra garantuota nei regionuose, nei miestuose. Vilniuje turime faktinę situaciją su 400 troleibusų, autobusų ir 500 tūkst. automobilių parku. Tai nėra gerai net sostinėje, ką kalbėti apie regionus.
Todėl, kai kažkas kalba arba mistifikuoja šį mokestį, kad jį mokės senjorai, tai iš tikrųjų nėra tiesa, nes būtent senjorai nevairuojantys arba jaunimas yra tie, kurie turėtų gauti socialinę paslaugą, t.y. viešąjį transportą ir jo negauna“, – kalbėjo jis.
Be to, S.Gentvilas replikavo į pasakymą, kad taršos mokesčiu galima laikyti akcizą. Pastarasis, ministro teigimu, neveikia. Nepaisant to, kad akcizai nuo 2005 metų didėjo, emisijos vis tiek kilo. Pavyzdžiui, dyzelino apmokestinimas kilo 28 proc. nuo 290 iki 372 eurų, benzino – 22 proc. nuo 382 iki 466 eurų, o CO2 emisijos augo per tą laiką 50 proc.
„Akcizą moka tiek statybininkas, tiek kirpėjas, tiek kiekvienas pervežėjas, todėl akcizas yra infliacinis mokestis. Tuo tarpu automobilių taršos mokestis yra išvengiamas mokestis, jo iš esmės galima išvengti ir jis nesideda į kiekvieno produkto kainą“, – teigė jis.
Vadino ne taršos, o turto mokesčiu
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė teigė mananti, kad šis mokestis yra ne taršos, o turto.
„Nepriklausomai nuo to, ar automobilis važiuoja Lietuvos keliais tais metais, ar nevažiuoja, kiek jis važiuoja – nuo kilometražo mokestis nepriklausys. Tiesiog priklausys nuo automobilio techninės charakteristikos ir, ar žmogus turi automobilį, ar ne. Ar nemanote, kad reikėtų keisti pavadinimą ir įvardinti daiktus tikraisiais vardais?“, – klausė parlamentarė.
O Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas išsakė nuomonę, kad šį mokestį būtų galima svarstyti tada, kai visas Vyriausybės mokesčių paketas būtų pateiktas Seimui.
Nors ir sutiko, kad tarša turi mažėti, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė svarstė, ar su šiuo mokesčiu nebuvo paskubėta, turint omenyje pastarųjų mėnesių energijos kainų šuolius.
Mokestis apskaičiuojamas nuo išmetamo CO2
Įstatymo projekte nurodoma, kad kasmet mokestį mokėtų M1 ir N1 klasės transporto priemonių valdytojai už Kelių transporto priemonių registre (KTPR) įregistruotas ir turinčias leidimą dalyvauti viešajame eisme transporto priemones.
„Mokestis nustatomas tik M1 ir N1 klasės transporto priemonėms, nes šios klasės tarša CO2 sudaro didesnę dalį visos taršos, kuria teršia transporto sektorius. Kitų klasių transporto priemonės jau yra apmokestintos kitais mokesčiais (vinjetės, mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių)“, – nurodoma projekte.
Pagal siūlytą projektą pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais, mokestį mokėtų tų automobilių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km. Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet mažėtų po 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 (nuo 2026 m.). Mokesčio dydis būtų apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš automobilio išmetamo CO2 g/km kiekio, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento, kuris numatytas siekiant indeksuoti mokesčio tarifus įvertinant infliaciją.
Siūlyta, kad pereinamuoju laikotarpiu, t.y. 2023-2024 metais, būtų taikoma 50 proc. šio mokesčio nuolaida visiems automobiliams.
Tačiau skirtingas lengvatas norėta taikyti atskiroms grupėms. Pavyzdžiui, neįgaliajam asmeniui pritaikytai transporto priemonei galiotų 100 proc. nuolaida (šiuo metu yra apie 1 tūkst. gyventojų, kurie turi tokius automobilius). Senjorams, nuo 2026 iki 2029 metų pabaigos galiotų 50 proc. mokesčio lengvata.
Jei šeimoje prižiūrimas neįgalusis asmuo ir turima šeimos kortelė (apie 12 tūkst. šeimų, iki 2027 metų pabaigos galiotų 50 proc. lengvata. Taip pat gaunantiems pinginę socialinę paramą, kurių yra apie 66 proc., galiotų 50 proc. lengvata, kuri būtų skirta vienam automobiliui ir būtų neterminuota.
Anot S.Gentvilo, CO2 slenksčio nustatymas sietinas su mokesčio tikslu – formuoti visuomenės įpročius įsigyti ir naudoti mažiau taršias transporto priemones.
Mokesčio tarifų dydis pagal siūlomą automobilių apmokestinimo modelį priklausys nuo išmetamo CO2 kiekio:
- Kai automobilio išmetamas CO2 kiekis intervale 131-160 CO2 g/km (nuo 2024 m. – 121-160 g/km; nuo 2025 m. – 111-160 g/km; nuo 2026 m. 101-160 g/km), taikomas 0,56 Eur/g tarifas mokant už transporto priemonės valdymą.
- Kai automobilio išmetamas CO2 kiekis 161-200 CO2 g/km, taikomas 0,76 Eur/g tarifas mokant už transporto priemonės valdymą.
- Kai automobilio išmetamas CO2 kiekis 201-250 CO2 g/km, taikomas 1,10 Eur/g tarifas mokant už transporto priemonės valdymą.
- Kai automobilio išmetamas CO2 kiekis 251 ir daugiau CO2 g/km, taikomas 1,50 Eur/g CO2 tarifas mokant už transporto priemonės valdymą.
Nurodoma, kad taršos koeficiento dydis priklauso nuo automobilio naudojamos degalų rūšies ir transporto priemonės Euro standarto (jei automobilis neturi duomenų apie eurostandartą, vertinami jo pagaminimo metai, modelio metai arba pateikimo į ES rinką data).
Skaičiuojama, kad minimalus mokesčio dydis sieks 59 eurus (su 2023-2024 m. numatyta taikyti lengvata 29 eurai), o vidutinis mokesčio dydis sudarys 138 eurus (su 2023-2024 m. numatyta taikyti lengvata).
„Pagal kelių pastarųjų metų KTPR duomenis, numatoma, kad įsigaliojus projektui, atitinkamai 18 proc. valdytojų nemokės mokesčio, o didžiausia transpoto priemonių parko grupė (34 proc.), patenkanti į 131-160 g/km CO2 intervalą, vidutiniškai mokės 82 eurus per metus. Parko taršos vidurkį viršijančios transproto priemonės, patenkančios į 161-200 g/km CO2 intervalą vidutiniškai mokės 129 eurus per metus.
Taršiausių transporto priemonių valdytojai, kurių automobiliai patenka į 201-250 g/km CO2 intervalą, taikant pereinamojo laikotarpio lengvatą mokėtų vidutiniškai 227 eurų dydžio mokestį. Šio intervalo transporto priemonės sudaro 12 proc. įregistruotų automobilių dalį. Pačiame taršiausiame segmente (daugiausiai prabangos klasės ir (ar) sportui skirtos mašinos) šiuo metu yra 3 proc. įregistruotų transporto priemonių, kurios išmeta daugiau kaip 251 g/km CO2. Šių automobilių valdytojai nuo 2023 m kasmet mokėtų vidutiniškai 326 eurų dydžio mokestį“, – nurodoma aiškinamajame rašte.
Pažymima, kad 54 proc. visų mokestį mokančių automobilių valdytojų mokės iki 100 eurų dydžio mokestį per metus, o tarp bezininių mašinų valdytojų 82 proc. mokės iki 100 eurų dydžio mokestį.
Skaičiuojama, kad priėmus projektus, planuojamos papildomos pajamos į valstybės biudžetą – apie 170 mln. eurų per metus.
