Kuo vertėsi „Air Lituanica“ – daugiau nei aišku. Lėktuvai, keleivių pervežimas. Na, tarkim, investicijų ir turizmo skatinimas. Bet tikrai ne sportu. Tačiau prieš pat vietos savivaldos rinkimus „Air Lituanica“ kasoje atsidūrė milijoninė suma, skirta būtent šioms reikmėms.
Pasiėmė prieš rinkimus, grąžino – po jų
15min.lt turimais duomenimis, „Air Lituanica“ finansinę padėtį Vilniaus savivaldybė veikiausiai gerino ne tik tarybos sprendimais, kuriais ne kartą ir ne du didintas avialinijas valdančios bendrovės „Start Vilnius“ įstatinis kapitalas.
Artėjant savivaldos rinkimams, Vilniaus savivaldybė „Start Vilnius“ pervedė 2 mln. eurų projektui „Sporto ir sveikatingumo centras ant Liepkalnio kalno“. „Start Vilnius“ iš tiesų valdo Liepkalnio slidinėjimo trasas ir žada į jas investuoti. Vis dėlto buhalteriniai duomenys rodo, jog tuo pačiu metu labai panašaus dydžio suma iškeliavo į „Air Lituanica“.
Pirmasis 500 tūkst. eurų pavedimas Liepkalnio projektui iš savivaldybės į „Start Vilnius“ nukeliavo sausio 30 d., penktadienį. O pirmadienį, vasario 2 d., 15min.lt turimais duomenimis, tokia pati suma iš „Start Vilnius“ pervesta į „Air Lituanica“. Mokėjimo paskirtis – įstatinio kapitalo didinimas.
Vasario 2 d. savivaldybė Liepkalnio projektui pervedė dar pusę milijono eurų. Vasario 3 d. iš „Start Vilnius“ į „Air Lituanica“ iškeliavo 495 tūkst. eurų – ir vėl įstatinio kapitalo didinimui. Vasario 4 d. – dar pusė milijono iš savivaldybės į „Start Vilnius“, vasario 9 d. – dar 495 tūkst. Lt iš „Start Vilnius“ į „Air Lituanica“. Na, ir jau minėtą vasario 9-ąją Vilniaus savivaldybė pervedė dar 500 tūkst. eurų, nurodydama, kad šie pinigai skirti Liepkalnio projektui. Vasario 18 d. iš „Start Vilnius“ į „Air Lituanica“ įstatinio kapitalo didinimą nuplaukė beveik 250 tūkst. eurų. Taip keturiais pavedimais Liepkalnio projektui pervesta 2 mln. eurų, o iš „Start Vilnius“ į „Air Lituanica“ iškeliavo daugiau nei 1,7 mln. eurų.
Balandžio 3 d., nurimus rinkimų karštinei, „Start Vilnius“ savivaldybei grąžino visą Liepkalnio centrui skirtą sumą – 2 mln. eurų.
Na, galbūt tai tik sutapimas. Tačiau balandžio 3 d., nurimus rinkimų karštinei, „Start Vilnius“ savivaldybei grąžino visą Liepkalnio centrui skirtą sumą – 2 mln. eurų.
Gavo jau išleistus pinigus?
Dar daugiau abejonių kelia bendra matematika. Ir vėlgi keistai sutampantys skaičiai.
15min.lt turimais duomenimis, remiantis Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimais dėl „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo šiais metais bendrovei pervesta kiek daugiau nei 4,34 mln. eurų.
Šie pavedimai atlikti nuo kovo 20 iki gegužės 5 d. Kitų pavedimų, grįstų tarybos sprendimais, šiais metais nebuvo. Na, o „Air Lituanica“ nuo kovo 26 d. iki gegužės 21 d. iš „Start Vilnius“ gavo 2,26 mln. eurų. Skirtumas – kiek daugiau nei 2 mln. eurų, vėlgi panašus į „Start Vilnius“ gautą ir grąžintą finansavimą Liepkalnio projektui.
„Beveik tie patys“ pinigai
15min.lt pavyko susisiekti su „Start Vilnius“ vadovu Simu Ramučiu Petrikiu. Paklaustas, ar „Air Lituanica“ gavo Liepkalnio projektui skirtus pinigus, jis tai patvirtino.
„Na, taip. Beveik tie patys“, – sakė S.R.Petrikis, pridurdamas esąs garaže.
Pašnekovo žodžiais, savivaldybės pervesti pinigai „buvo skirti vystymui“. „Tenai buvo ir Liepkalnio, ir Vismaliukų vystymui, ir „Air Lituanicai“, ir t. t.“, – prisiminė S.R.Petrikis.
Paklaustas, ar teisiškai galėjo Liepkalnio projektui skirtus pinigus pervesti avialinijoms, „Start Vilnius“ vadovas teigė, jog buvo „ir taip, ir taip“. „Skirdavo pinigus investicijoms. O investicijos – pas mus buvo trys objektai: Liepkalnis, „Air Lituanica“ ir Vismaliukų inovacinė investicijų zona“, – aiškino S.R.Petrikis.
Paprašytas paaiškinti, dėl ko buvo nutarta grąžinti Liepkalnio projektui skirtus milijonus, „Start Vilnius“ vadovas teigė to nepamenantis. Ir patikino esąs jau nebe garaže, o gatvėje. „Liepkalnio? Dabar negaliu prisiminti visų dalykų. Jeigu jus domina... aš dabar einu gatve ir man labai sunku kalbėti“, – sakė S.R.Petrikis.
Paklaustas, ar Liepkalnio projekto lėšos avialinijoms pervestos teisėtai, pašnekovas paprašė klausimus atsiųsti raštu ir pažadėjo atsakymus pateikti trečiadienį. Žadėti atsakymai trečiadienį taip ir neatkeliavo.
R.Šimašius: kompanija turėjo „praskraidyti iki rinkimų“
Balandį Vilniaus vairą perėmęs meras Remigijus Šimašius 15min.lt patvirtino, jog informacija apie Liepkalnio projekto pinigų kelionę į „Air Lituanica“ yra tiksli. Meras teigė pats susipažinęs su šiais duomenimis ir galįs padaryti išvadą, kad „Air Lituanica“ jau vasarį galėjo būti ant kracho ribos.
„Buvo paskyrimas „Start Vilnius“ pinigų slidinėjimo projektui, kurie galiausiai nukeliavo į „Air Lituanica“. Ir jie nukeliavo, pagal dokumentus ką mes matome, be savivaldybės tarybos leidimo. Akivaizdu, kad tai buvo „Air Lituanicos“ gelbėjimas. Nors jinai buvo visiškai prastos finansinės būklės, de facto bankrutavusi. Kad tik „praskristų“ bent iki rinkimų“, – kalbėjo R.Šimašius.
Anot mero, panašu, kad grąžindama Liepkalnio projektui skirtus pinigus „Start Vilnius“ iš tiesų grąžino miestui kitas lėšas, gautas „Air Lituanica“ finansavimui. „Aiškus tam tikras finansinių machinacijų požymis“, – teigė politikas.
Pasak jo, detaliai išnagrinėjus „Start Vilnius“ buhalteriją bus sprendžiama, ar kreiptis į prokuratūrą dėl galimai neteisėtos bendrovės veiklos. „Su „Start Vilnius“ yra ir daugiau klaustukų“, – užsiminė R.Šimašius.
M.Jastramskis: A.Zuokas negalėjo sau leisti avialinijų žlugimo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis 15min.lt teigė, jog prieš savivaldos rinkimus „Air Lituanica“ turėjo labai didelę politinę vertę, o tuometis meras Artūras Zuokas puikiai suvokė, kad šio projekto žlugimas prieš rinkimus būtų tikra politinė katastrofa.
Jeigu būtų žlugę iki rinkimų – A.Zuokas turėtų žinią, kad nesugebėjo išlaikyti savojo projekto.
„Air Lituanica“ visgi buvo A.Zuoko projektas, ir R.Šimašius su liberalais laisvai gali apeliuoti į tai, kad projektas buvo nuostolingas, neapgalvotas, buvusi valdžia nebuvo atsakinga. O štai jeigu avialinijos būtų žlugę iki rinkimų – A.Zuokas turėtų žinią, kad nesugebėjo išlaikyti savojo projekto“, – aiškino M.Jastramskis.
Politologas priminė, jog A.Zuokas laikytas tiesioginių Vilniaus mero rinkimų favoritu, tačiau rezultatas buvo priešingas, ir kadenciją baigiantis meras tik vargais negalais pateko į antrą turą. Tad „Air Lituanica“ problemos galėjo dar labiau išklibinti tuomečio mero pozicijas.
„Tai tikrai galėjo būti neigiamas poveikis rinkimų kampanijai“, – svarstė M.Jastramskis.
Pirmajame mero rinkimų ture Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis vos nepateikė sensacijos. A.Zuokas jį aplenkė tik maždaug 2,4 tūkst. balsų, procentine išraiška – 1,09 procentinio punkto. Paklaustas, ar avialinijų krachas, tarkim, vasario mėnesį galėjo nulemti visišką A.Zuoko fiasko ir nepatekimą į antrą turą, TSPMI dėstytojas teigė, jog tai tikrai galėjo įvykti.
„Elektorato interesų atžvilgiu, gal nebūtų toks smūgis – visgi „Air Lituanica“ buvo labai nišinis dalykas. Tačiau viešųjų ryšių prasme tai būtų tikrai stiprus smūgis, juk A.Zuoko viena iš stipriųjų pusių ir buvo įvaizdis, kad Vilnius modernėja, ir tas įvaizdis buvo palaikomas visokių tokių projektų išraiška. Tad manau, galima svarstyti ir apie tokį scenarijų“, – reziumavo M.Jastramskis.
A.Zuokas: Liepkalnis čia ne prie ko
Buvęs Vilniaus meras A.Zuokas 15min.lt teigė, esą „Start Vilnius“ nebuvo jokio poreikio leisti pinigus Liepkalnio projektui.
„Čia Liepkalnis ne prie ko, nes jam pinigų dar nereikia. Konkursas dėl (…) pirmo etapo statybos turi būti skelbiamas tik liepą, o mokėjimai (numatomi – aut. past.) tik metų gale ir 2016 m. Be to, 200 tūkst. eurų skiria investuotojas“, – aiškino buvusi sostinės galva.
Politiko žodžiais, istorija su dviem milijonais eurų – „tik finansų srautai“, o „Start Vilnius“ turėjo pakankamai turto, kuriuo galėjo disponuoti.
„Tai nieko bendro su Liepkalniu, „Start Vilnius“ gavo 12 mln. eurų vertės turto tam ir kitiems poreikiams. „Start Vilnius“ galėjo finansuoti kitus poreikius, pvz., Vismaliukus ir t.t. Tačiau tai tik finansų srautai“, – tęsė A.Zuokas.
Paklaustas, ar „Air Lituanica“ būtų išsilaikiusi ore be didelės finansinės injekcijos, įvykdytos vasario mėnesį, tiesaus atsakymo buvęs meras nepateikė. „Air Lituanica“ kapitalas buvo didinamas ne kartą. Kitų detalių nežinau“, – teigė A.Zuokas.
Pasak jo, Vilniaus savivaldybė tebeturi neįvykdytų įsipareigojimų „Air Lituanicai“, kurių privalės laikytis. „Air Lituanicai“ nepervesta 720 tūkst. eurų įstatinio kapitalo didinimui, ką bet kuriuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė turės padaryti, ir tai nueis bankroto procedūroms. Tai turėjo ir galėjo padaryti, bet tam reikėjo politinės valios ir noro“, – teigė A.Zuokas.
