„Mes galime dirbti beveik visomis oro sąlygomis. Jeigu bus tokia stipri liūtis, kaip buvo praėjusias savaites, tai trumpam turėtume sustabdyti rekonstrukcijos darbus, bet bendrai, jeigu bus normalus lietus, tai galime dirbti. Labai svarbu, kad mes esame suplanavę pakankamai didelį laiko buferį – 5 dienų laikotarpį“, – žurnalistams penktadienį sakė O.Martensas.
Anot jo, pagal numatytą planą tako asfaltavimo darbai turėtų būti baigti rugpjūčio 5 dieną, o oro uostas vėl turėtų būti atidarytas naktį iš rugpjūčio 17-osios į 18-tąją.
„Šiandien yra pirma diena, kai pradėjome tako rekonstrukciją - pradėjome nuo pat vidurnakčio. Darbai jau vyksta pilnomis jėgomis. Jau keletą tūkstančių kvadratinių metrų asfalto nufrezavome (nuėmėme - BNS). Tuo pačiu metu išardėme visą žiburių sistemą, pradėjome drenažo sistemos atnaujinimą“, - teigė O.Martensas.
Jo teigimu, šiuo metu oro uoste dirba 170-180 rangovų darbuotojų ir 60 vienetų sunkiosios technikos, o iš viso jos sutelkta 200 vienetų. Darbai, pasak oro uostų atstovų, vyks dieną naktį.
Taką už 18,7 mln. eurų atnaujina Latvijos kelių statybos bendrove „A.C.B.“ ir Kauno statybų bendrovė „Autokausta“. Takas bus remontuojamas iki jo pamatų, bus keičiamos drenažo ir žiburių sistemos. Atnaujinus taką, bus iš naujo sertifikuojamas, patikrinant jo saugumą.
Tai pirmas kartas Europoje, kai remontui visiškai uždaromas tarptautinis oro uostas. Oro uosto atstovų teigimu, takas negali būti rekonstruojamas naktį, nes jis yra per trumpas, kad iš dalies galėtų būti naudojamas. Jeigu būtų parinkti kiti sprendiniai, oro uosto rekonstrukcija užtruktų mažiausiai trejus metus, o jo veikla būtų ribojama.
„A.C.B.“ 2012-2014 metais su partneriais už 79,4 mln. eurų rekonstravo Rygos oro uostą – jo kilimo-tūpimo takas buvo rekonstruojamas naktimis, todėl oro uosto veikla nebuvo stabdoma. 2010 metais naktimis buvo atnaujinamas ir Kauno oro uosto takas.
Rekonstrukcijos metu į Kauno oro uostą iš Vilniaus perkelta apie 3,1 tūkst. skrydžių ir 300 tūkst. keleivių. Be to, Kauno oro uostas per šį laiką aptarnaus 460 „savo“ skrydžių ir 75 tūkst. keleivių.
