Planuojama, jog darbai bus baigti 2023 metais. Jau 2024 metais pagrindine šalies geležinkelių arterija – tarp Vilniaus ir Klaipėdos – traukiniai važiuos varomi ekologiškesne ir pigesne energija.
Numatoma sudaryti sutarties vertė siekia 363,1 mln. Eur. Skaičiuojant vieno kilometro kainą, Lietuvoje elektrifikavimas kainuos penktadaliu mažiau, nei vidutinė pastarųjų metų kaina Europoje įgyvendintų projektų.
Skaičiuojama, jog elektrifikavimas turės didelę ekologinę naudą – kasmet geležinkelio tinkle bus sudeginama 46 tūkst. tonų mažiau dyzelino. Socialinė ekonominė nauda dėl oro taršos sumažėjimo per visą eksploatacijos laikotarpį sieks apie 700 mln. eurų.
Be to, dėl mažesnių energijos sąnaudų (lyginant dyzelinu ir elektra varomus lokomotyvus) bei pigesnės riedmenų priežiūros bus sukurta apie 505 mln. eurų nauda transporto sektoriui.
„Tai yra labai reikšmingas projektas, turintis didelę tiek ekologinę, tiek ekonominę naudą susisiekimo sektoriui ir mūsų šaliai. Pagrindinis projekto tikslas yra pakelti svarbiausios Lietuvos geležinkelių magistralės infrastruktūrą į visiškai naują kokybinį lygmenį, kuriant naują šalies infrastruktūros standartą, ženkliai sumažinant krovinių ir keleivių vežimo veiklos sąnaudas“, – teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Anot susisekimo ministro, planuojama, kad ateityje elektrifikuotais geležinkeliais bu vežama 70 proc. krovinių apyvartos.
„Nuosekliai, kryptingai ir atsakingai ruošėmės elektrifikavimo konkursui. Mums pavyko pritraukti bene geriausius ir didelę patirtį turinčius Europos geležinkelių infrastruktūros statybos konsorciumus. Po intensyvių derybų gavome labai konkurencingus pasiūlymus. Siūlomos kainos yra maždaug 20 proc. mažesnės nei pastaraisiais metais Europoje įgyvendintų tokių projektų vidurkis“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Pirkimo sutartis su laimėtoju bus pasirašyta artimiausiu metu – praėjus 10 dienų pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminui bei gavus Vyriausybės sprendimą dėl leidimo sudaryti sandorį.
Elektrifikuojamas ruožas priklauso IXB koridoriui, kuris jungia pagrindinį Lietuvos krovinių ir logistikos centrą Klaipėdos jūrų uostą su sostine Vilniumi, o taip pat Baltarusija. Šio ruožo elektrifikavimo poreikis siejamas su didėjančiu traukinių eismo intensyvumu tarptautiniame IXB koridoriuje bei poreikiu didinti geležinkelių transporto konkurencingumą, naudoti aplinką tausojančius sprendimus.
Po elektrifikacijos vidutiniškai apie 150 tūkst. tonų per metus bus sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekiai. Tai leis reikšmingai prisidėti prie pagrindinių Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose iškeltų geležinkelio sektoriaus plėtros strateginių tikslų.
Įgyvendinus projektą, bendras išskleistas elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudarys apie 35 proc. visų išskleistų kelių ilgio. Šiuo metu elektrifikuota apie 9 proc. geležinkelio.
Pasaulyje intensyviausiai naudojami geležinkelio ruožai yra elektrifikuoti. Didžiausią elektrifikuotų geležinkelių tinklą turi Kinija (apie 80 tūkst. km), o Europos Sąjungoje – Vokietija (25 tūkst. km). Europos Sąjungoje yra elektrifikuota per 50 proc. geležinkelių.
Elektrifikavimo projekto darbai prasidės vienu metu, ir bus vykdomi trimis dalimis : I dalis – Vilniaus geležinkelio mazgas; II dalis – ruožas Kaišiadorys-Radviliškis; III dalis – ruožas Radviliškis-Klaipėda (Draugystės st.). Elektrifikuojamų ruožų išskleistasis kelių ilgis sieks 731 km.
Tai jau trečioji „Lietuvos geležinkelių“ sutartis per mėnesį dėl investicijų į pagrindinę šalies geležinkelių arteriją. Spalio pabaigoje „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su tarptautinio konkurso laimėtoju dėl 51,1 mln. Eur investicijų į antrojo kelio statybos darbus ruože Livintai – Gaižiūnai, o lapkričio pradžioje nustatyta tarptautinio rangos darbų pirkimo pasiūlymų eilė dėl projekto „Antrojo kelio statyba ruože Plungė – Šateikiai projektavimo ir rangos darbai“, kurio numatoma vertė siekia 46,7 mln. Eur.
