Rekordinis 300 000-asis aptarnautas keleivis šiandien išlydėtas į Kopenhagą. Prieš oro linijų bendrovės SAS skrydį jį pasveikino Palangos oro uosto direktorius Andrius Daujotas. Jo teigimu, pastaruosius metus pajūrio oro uostas stabiliai auga. Vienas iš svarbiausių šiemetinį keleivių skaičiaus ūgtelėjimą lėmusių faktorių – pasiūlytas palankesnis vasaros sezono tvarkaraštis, kai keliautojai galėjo rinktis patogesnius išvykimo ir atvykimo laikus.
„Dar viena augimo priežastis – vasaros sezone oro bendrovių pridėti papildomi savaitiniai skrydžiai. Didžiausias oro uosto užimtumas buvo pasiektas vasarą, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Vien per juos aptarnavome daugiau nei 76 tūkst. keleivių. Palyginti su 2017-aisiais per 11 šių metų mėnesių fiksavome 5 proc. keleivių augimą", – oro uostui reikšmingus faktus įvardija A. Daujotas.
Tuo tarpu skrydžių skaičius trečiajame pagal dydį Lietuvos oro uoste šiemet ūgtelėjo 4 proc.
Pradės skraidinti į Vokietiją
Į 2019-uosius oro uosto vadovas A. Daujotas taip pat žvelgia pozityviai. Jau žinoma, kad oro linijų bendrovė „Wizz Air" pavasarį pradės skrydžius Dortmundo kryptimi, dėl kurios siekta susiderėti atsižvelgiant į verslo sektoriaus poreikius. Dėl naujųjų skrydžių atsiradimo Lietuvos oro uostai glaudžiai bendradarbiavo su Klaipėdos miesto bendruomene ir Klaipėdos regiono savivaldybėmis. A. Daujoto įsitikinimu, partnerystė, savivaldybių ir kitų suinteresuotų šalių prisidėjimas finansiškai ar kitais turimais resursais yra ypatingai svarbus gerinant Vakarų regiono pasiekiamumą. Tai leidžia kur kas sklandžiau megzti bendradarbiavimą su aviakompanijomis ir kviesti jas vykdyti veiklą Palangoje.
„Iš ilgametės patirties žinome, kokia yra konkurencija su didžiaisiais Europos oro uostais. Siekiant atkreipti oro vežėjų dėmesį bei pritraukti daugiau naujų skrydžių į Palangą ar kitą Lietuvos oro uostą, dažnai vien mūsų dedamų pajėgumų nepakanka. Svarbu, kad suinteresuotas būtų ir turizmo sektorius, investuotojai, šalies verslininkai bei vietos valdžios atstovai. Dortmundo atvejis – geras pavyzdys, parodęs, kad suvienijus jėgas efektyviai galima pasiekti laukiamos naudos", – teigia A. Daujotas.
Sėkmingus metus fiksuoja ne tik Palangos oro vartai, bet ir iš jų skraidantys oro vežėjai – jie šiemet pajūryje didino savo veiklos apimtis.
„Tradicinės oro bendrovės, itin svarbios verslo atstovams, tokios kaip „LOT Polish Airlines" ir „airBaltic", šiemet didino skrydžių skaičių. Praėjusią vasarą „Wizz Air" oro bendrovė pradėjo vykdyti skrydžius į Londono Lutono oro uostą didesnio tipo orlaiviais. Nuo šios žiemos didesnio tipo orlaiviais skraido ir „airBaltic" bei SAS", – pažymi A. Daujotas.
Palangos oro uosto vadovo pastebėjimu, oro bendrovės plečia savo veiklą atsižvelgdamos į augančius Vakarų Lietuvos regiono ekonomikos rodiklius bei atsakydamos į Lietuvos oro uostų aktyvius veiksmus didinti regiono pasiekiamumą.
Apie Palangos oro uostą
Palangos oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam tris oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2017 m. jie aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Žiemos sezono metu iš Lietuvos oro uostų 15 aviakompanijų skraidina 65 kryptimis į 56 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
