Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį Palangos oro uoste pasivaikščiojo naujai išklotu taku, kuriuo netrukus kils lėktuvai.
„Ką tik turėjome galimybę pasivaikščioti ant tako, unikali galimybė, nes nuo ketvirtadienio niekas nebepateks, nei ministrai, nei kiti asmenys. Džiaugiuosi šiuo projektu dėl daugelio priežasčių – turime visiškai visą naują infrastruktūrą: ne gabaliuką, o visą kilimo-tūpimo taką, riedėjimo taką, naujus peronus. Klausiau kolegų, gal lėktuvams parkuotis daugiau vietų turi Palanga nei Vilnius“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, naujas takas tarnaus 10-15 metų.
Oro uosto rekonstrukcijos projektą, kuris truko 45 dienas, nepertraukiamai kiaurą parą, M.Skuodis vadina sėkmės istorija.
Pirmasis lėktuvas nauju taku turėtų riedėti ketvirtadienį, jis tūps ir kils Kopenhagos kryptimi.
Žada daugiau krypčių
Šiuo metu iš Palangos galima pasiekti Londoną, Kopenhagą, Rygą ir Oslą. Žadama, jog skrydžių gausės.
„Ne tam padarėme naujus takus, kad turėtume gražius takus. Padarėme, kad prisiviliotume kuo daugiau skrydžių į Vakarų Lietuvą. Ką mes galime padaryti įrodėme prieš keletą metų, visos pajūrio savivaldybės. Septynios savivaldybės skiria lėšų rinkodarai, pritraukėme ne vieną skrydį iki pandemijos. Visų pastangomis, oro uosto ir savivaldybių, buvo atsiradę vienu momentu dvylika krypčių“, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Pagrindinis iššūkis, ką mes jau ir pradėjome, praėjusią savaitę turėjome pasitarimą su pigių skrydžių viena iš bendrovių dėl papildomų skrydžių. Ji nusiteikusi iš Palangos turėti kuo daugiau krypčių. Siūlysime sąlygas ir tikėsimės, kad greitu metu bus skrydžių labai daug“, – žadėjo meras.
Skrydžiai atsigauna
Bendrovės „Lietuvos oro uostai“ vadovas Marius Gelžinis teigia, jog pasaulyje juntamas skrydžių atsigavimas.
„Tikiuosi, kad suvaržymai nebepalies skrydžių ir avialinijų planų, ką mes pamatome sistemose iš pardavimų. Avialinijos tikrai forsuoja ir labai agresyviai bando grįžti į 2019 metų lygį, pasiūlydamos labai daug vietų keleiviams. Viskas priklausys, ar žmonės nebebijos, išdrįs keliauti. Vakar skaičiau, kad skraidant Skandinavijos viduje nebereikės kaukių dėvėti, tie sprendimai padrąsins žmones. Matome, kad verslo skrydžiai atsigauna. Tai geras indikatorius mums“, – sakė M.Gelžinis.
Paklaustas, ar yra žinių apie skrydžių Vilnius-Palanga atnaujinimo, mat trumpų mėginimų būta, vadovas teigė, jog, ko gero, kad tai nebus padaryta.
„Nieko negirdžiu. Tai buvo pabandymas, labiau paišdykavimas, nes patys puikiai suprantame, kad kainodara, patikros, oro uostų reikalavimai užima laiko. Tai nėra galbūt taip patrauklu, kaip gali atrodyti, ar kažkieno prisiminimuose išlikę tokie skrydžiai“, – sakė M.Gelžinis.
Didelės apimties projektas
Vienas svarbiausių Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu atliktų darbų – beveik 2,3 kilometrų ilgio ir 45 metrų pločio kilimo-tūpimo tako atnaujinimas. Pakeisti viršutiniai asfalto ir giliau esantys išlyginamieji sluoksniai. Viso projekto metu pakeista daugiau nei 200 tūkst. kvadratinių metrų senosios dangos.
Signalinių žiburių sistema pertvarkyta taip, kad taptų efektyvesne ir draugiškesne aplinkai – senosios lempos pakeistos taupiais LED žiburiais.
Atliekant šiuos darbus nutiestas maždaug 100 kilometrų ilgio kabelių tinklas ir įrengta daugiau nei 600 naujų žiburių. Įdiegus šiuos sprendimus, elektros energijos suvartojimas vien tako apšvietimui po rekonstrukcijos turėtų sumažėti maždaug 20 proc.
Vienas svarbiausių Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu atliktų darbų – beveik 2,3 kilometrų ilgio ir 45 metrų pločio kilimo-tūpimo tako atnaujinimas.
CO2 emisijų mažinimo klausimas rekonstrukcijos metu spręstas pačiame perone diegiant specializuotus orlaivių elektros maitinimo įrenginius (GPU) tam tikrose lėktuvų aikštelėse, po žeme. Pradėjus juos naudoti, Palangos oro uoste daugeliu atvejų nebereikės dyzelinių elektros energijos įrenginių.
Lietuvos oro uostai primena, kad likę rekonstrukcijos darbai bus vykdomi iki 2021 metų gruodžio 1 dienos – procesai vyks jau veikiančiame oro uoste ir įprastoms procedūroms nebus trukdoma.
