Kaip BNS teigė kadenciją baigiantis Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, miesto tarybai pritarus, dėl terminalo statybų būtų oficialiai kreiptasi į Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“. Kadenciją baigianti miesto taryba antradienį dėl to renkasi į neeilinį posėdį.
„Specialiojo plano užsakovas „Lietuvos geležinkeliai“ užduotyje nebuvo numatę Panevėžio logistikos terminalo. Prieš savaitę buvau susitikęs su „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe ir, jų manymu, reikia, kad mūsų taryba aiškiai pasakytų savo norą dėl to terminalo, kad Panevėžyje būtų ne tik keleivių stotis, bet ir krovinių terminalas“, – BNS pirmadienį teigė miesto meras.
Anot jo, ankstesnėse „Rail Baltica“ projekto studijoje buvo pabrėžiama krovinių terminalo Panevėžyje svarba.
V.Satkevičius negalėjo pasakyti, kiek galėtų kainuoti krovinių terminalas. Darbai būtų finansuojami „Rail Baltica“ projekto lėšomis.
„Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos per Panevėžį specialųjį planą ir poveikio aplinkai vertinimą rengia Jungtinės Karalystės inžinerijos ir aplinkos konsultacijų bendrovė „URS Infrastructure & environment“.
3,7-5,2 mlrd. eurų vertės europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. „Rail Baltica“ projektą nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino planuojama užbaigti iki 2024 metų.
