Sutartį antradienį Taline pasirašė „RB Rail“ vadovė Baiba Rubesa ir INEA direktorius Dirkas Beckersas, pranešė bendrovė.
„Rail Baltica“ užpildys trūkstamą vietą Europos geležinkelių tinkle ir ES vidaus rinkoje pagerins susisiekimą tiek gyventojams, tiek verslui. Transeuropiniame transporto tinkle tai yra iš tiesų strateginis, bendro intereso projektas“, – pranešime spaudai sakė Šiaurės jūros ir Baltijos TEN-T koridoriaus koordinatorė Catherine Trautmann.
Parama skirta „Rail Baltica“ projekto darbams nuo 2015 iki 2020 metų pabaigos – jie apima techninius tyrimus ir studijas, žemės nusavinimą, pirmuosius statybos etapus, projektų valdymą, priežiūrą ir viešinimą.
Lietuvoje numatoma pastatyti naują europinės vėžės geležinkelį nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos per Panevėžį. Finansuojami darbai apims žemės paėmimo procedūras, techninį projektą ir kelio statybą. Latvijoje lėšos bus naudojamos Rygos centrinės ir Rygos oro uosto traukinių stočių techniniam projektui ir statybai, keliui tarp jų ir žemės įsigijimui
Estijoje pinigai bus naudojami techninio projekto planui visame ruože, įskaitant Talino ir Parnu keleivių stotis, Talino multimodalinį krovinių terminalą ir riedmenų techninės priežiūros depą, taip pat aplinkosaugos ir kitus tyrimus.
Liepą paaiškėjo, kad „Rail Baltica“ iš ES gaus iš viso 548 mln. eurų – projekto kuruojančiai „RB Rail“ skirta 81,83 proc. viso projekto vertės, arba 442 mln. eurų, o „Lietuvos geležinkeliams“ – 85 proc., arba 106 mln. eurų.
Spalio viduryje Lietuvoje atidaryta daugiau kaip 370 mln. eurų vertės „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Kauno, tačiau traukiniai ja kol kas nevažiuoja.
„Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.
Bendrą Baltijos šalių bendrovę „RB Rail“ lygiomis dalimis valdo Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinės geležinkelių bendrovės.
