Vos tik uosto akvatorijoje įvyktų nelaimė ir pasklistų teršalai, sensoriai netruktų nustatyti taršą, o į tai sureaguotų kaipmat pakilęs dronas. Pastarasis nuvyktų į įvykio vietą greičiau nei žmogus. Tokią idėją sugeneravo viena iš penkių savaitgalį KMTP dirbusių komandų. Jos nariai – tai tarptautinės Klaipėdos universiteto jaunimo pajėgos iš Lietuvos, Indijos, Ukrainos bei Turkijos.
Efektyviam krovinių srautų organizavimui uoste skirtos infrastruktūros sprendimą pristatė dar viena komanda. Ji su savo idėja publiką supažindino itin iliustratyviai: komanda sukūrė ir vietoje 3D spausdintuvu atspausdino konteinerinės krovos įrenginio bei jį papildančios autonominės mašinos modelį.
Komisijos narių susidomėjimo sulaukė ir trečiosios komandos narių pristatytas blockchain technologija paremtas sprendimas, skirtas išmaniajam SGD konteineriui. Šiuo sprendimu būtų atveriamos galimybės dujų prekybos sandoriams vykti automatiškai. Sukurto tinklo dalyviai galėtų matyti dujų rodiklius, taip pat, kam šios dujos skirtos, išvystų kainas ir pan. Ši idėja nestokojo komisijos narių susidomėjimo ir įžvalgų apie toli siekiančias tokio startuolio perspektyvas.
Minėtas idėjas sugeneravusios komandos pelnė po 1 000 eurų. Komandų vertinimo kriterijai apėmė originalumą ir kūrybiškumą, kompleksiškumą ir integralumą, įgyvendinimo potencialą bei kitus aspektus.
Daug naujos patirties hakatone įgiję jauniausieji jo dalyviai – moksleiviai iš Gargždų Vaivorykštės, Klaipėdos Vydūno, Baltijos, Ąžuolyno gimnazijų – namo išsivežė specialius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prizus. Moksleiviai pasiūlė idėją, kaip konteineriai, atplukdyti į išorinį uostą, galėtų povandeniniu tuneliu atkeliauti į žemyninę dalį. Kita jaunimo komanda sumąstė po vandeniu galinčio dirbti drono modelį – ežio formos dronas galėtų nuolat tikrinti po vandeniu esančių krantinių būklę.
Platus laukas idėjoms
Uosto direkcijos, kuri tapo viena iš hakatono partnerių, generalinis direktorius Arvydas Vaitkus su dideliu susidomėjimu klausėsi jaunimo per porą parų sugeneruotų idėjų. Jo teigimu, tai nebus darbas, kuris išnyks.
„Tiek uosto direkcijos specialistams, tiek kompanijoms, idėjos galbūt taps kūnu, to atmesti negalime“, – sakė A.Vaitkus.
Hakatonas – daugeliui negirdėtas pavadinimas, anot Uosto direkcijos vadovo, neretam keliantis asociacijų su ne itin teigiamai vertinamais hakeriais.
„Šiandien kalbame apie gerąją prasmę, apie aukščiausio lygio gebėjimus, kai dirbama savo intelekto ir informacinių technologijų intelekto lygyje. Džiugu, kad į šį renginį sureagavo jaunoji karta. Pamačiau renginyje ir man gerai pažįstamą žmogų, Jorko universiteto mokslų daktarą.
Džiugu, kad jūrinė, uostinė tematika dominuoja. Esame periode, kai uostas kuria didelį planą, žvelgiantį 20-25 metus į priekį. Jaunoji karta išradinga, visai kitaip žiūri nei mes standartiškai. Jų idėjos mums svarbios“, – sakė A.Vaitkus.
Technologijų entuziastams kūrybinis laukas buvo užduotas itin platus. Pasak A.Vaitkaus, laukta įvairių idėjų – nuo planuojamo išorinio uosto dizaino, bendro vaizdo, iki unikalių išradimų.
„Galima pasireikšti tiek energetikos, tiek elektronikos, įvairių mechanizmų, technikos srityse. Mintį pradėjome gvildenti nuo to, kad uostas pats kuria povandeninį droną. Įprasta, kad jie skraido. Mes stengiamės sukurti, kad būtų po vandeniu. Turime virš 29 km krantinių, kurias reikia nuolat prižiūrėti, stebėti jų būklę. Turime sudėtingą laivybos kanalą. Žmonės mato tik vandens paviršių, tačiau kas po vandeniu – retas įsivaizduoja. Kaip laukuose po žiemos dygsta akmenys, pas mus dygsta taip pat, turime daug dumblo, pusę milijono tonų išsiurbiame iš akvatorijos kasmet. Toks dronas gyvybiškai būtinas“, – apie modernias technologijas, būtinas uostui kalbėjo vadovas, pabrėždamas, kad nepaisant technologijų žmogaus galimybių niekada ir niekas neaplenks.
Klaipėdos uoste modernių sprendimų nestinga, čia veikia elektra varomas šilumvežis, dar vadinamas geležinkelio vagonų patraukimo robotu, taip pat statant laivus gelbėja robotai-suvirintojai, įdiegtos oro taršos stebėjimo sistemos, dulkėtumą mažinančios priemonės, veikia automatizuotos krovinių apskaitos kontrolės sistemos, uoste yra sukurta unikali trąšų gamybos technologija.
Daugiau įvairių inovacijų ir technologijų bus sudėta į šiuo metu kuriamą jūrų uosto inovacijų žemėlapį.
