Kaip pagrindinius privalumus skristi iš Minsko į Vilnių ir atgal oro bendrovės atstovai nurodo tai, kad nereikia stovėti eilėse Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, o ir prekių galima įsigyti bei atsigabenti iš Vilniaus už 10 tūkst. dolerių (25 tūkst. Lt). Antžeminiu transportu suma neturi viršyti 1,5 tūkst. dolerių.
Skrenda 8 kartus per savaitę
Skrydžiai iš Vilniaus į Baltarusijos sostinę vykdomi 8 kartus per savaitę. „BelAvia“ vadovai neslepia, kad ši kryptis nuostolinga, tačiau atveža keleivių, kurie toliau skrenda tos pačios kompanijos lėktuvais.
Populiarios pietų kryptys – Gruzija („BelAvia“ skrenda į Tbilisį, Batumį ir Kutaisį), Azerbaidžano sostinė Baku ir Armėnijos Erevanas, Kazachstanas ir jo sostinė Astana. Taip pat – egzotiškesnės kryptys: Ašchabadas, Teheranas, Beirutas.
Iš Minsko į Vilnių ir atgal skraido 50 vietų orlaivis „CRJ-100/200“. Kartais lėktuvas skrenda pustuštis, tačiau kartais, ypač penktadienio vakarais į Vilnių, užsipildo.
Baltarusijos bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai ir tarptautiniams klausimams Igoris Čerginecas pasakojo, kad žmonės mėgsta tiesiog nuskristi į Vilnių savaitgaliui – pasivaikščioti Senamiesčiu, išgerti kavos, o kartu ir nusipirkti šį bei tą.
Kiek skrendančiųjų vėliau persėda į kitus lėktuvus Vilniaus oro uoste, suskaičiuoti sunku, kadangi per Vilnių kol kas Baltarusijos valstybinė kompanija jungtinių bilietų neparduoda.
Vietoj Krymo – Palanga?
„Yra ir tokių keleivių, kurie, tarkim, penktadienį nespėja į dienos reisą iš Minsko į Rygą, tad lieka Baltarusijoje iki vakaro ir tuomet į Latviją keliauja per Vilnių penktadienio vakare. Gal šiek tiek ir juokinga, bet šitą maršrutą galima iš naudoti ir taip“, – pasakojo I.Čerginecas.
Galvojama ir apie dar vieną kryptį į Lietuvą – į Palangos oro uostą. Kol kas šiame Baltijos kurorte baltarusių nėra tiek daug, kiek poilsiautojų iš Rusijos, tačiau neatmetama, kad tragiški įvykiai Ukrainoje gali jų skaičių gerokai išauginti. O tuomet patrauklumo įgautų ir tiesioginis skrydis iš Minsko į Palangą.
Vos prieš kelias savaites Lietuvos turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė pareiškė, kad šiemet baltarusiai nevažiuos atostogauti į Krymą ir Bulgariją, nes tenka kirsti Ukrainą, todėl juos turėtų pasiruošti priimti Lietuvos kurortai.
Pačioje Baltarusijoje puse lūpų kalbama, kad baltarusiai į Krymą nevažiuos pirmiausia iš solidarumo su ukrainiečiais – Rusijos okupuotas pusiasalis kelia nerimą ir Baltarusijos gyventojams.
Skraidys, jei susidomės turizmo agentūros
Tačiau kol kas Baltarusijos aviakompanijos atstovai tvirtina pasigendantys tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos turizmo agentūrų susidomėjimo skrydžiu iš Minsko į Palangą. Jeigu pastarosios išpirktų dalį bilietų ir pasiūlytų atostogų paketus su skrydžiais baltarusiams, „BelAvia“ žada nukreipti savo lėktuvus ir į Lietuvos pajūrį.
„Dėl Palangos vedėme derybas su oro uostu jau dukart. Tos sąlygos, kurias mums anksčiau oro uostas siūlė, yra labai patrauklios, įdomios žiūrint iš finansinės pusės, mokesčiai aviakampanijai gana nedideli. Kol kas šis projektas rizikingas, kaip mums atrodo, nes prie tokio projekto būtinai turi prisidėti turistinės kampanijos iš Lietuvos ir Baltarusijos. Tada toks reisas turėtų atsirasti“, – teigė I.Čerginecas.
Pernai Lietuvą aplankė 420 tūkst. turistų iš Baltarusijos. Tai tie, kurie mūsų šalyje nakvojo bent vieną naktį, o ne atvyko tiesiog apsipirkti viename iš sostinės prekybos centrų. Tokią statistiką pateikia Turizmo departamentas, remdamasis Statistikos departamento duomenimis.
89 proc. atvykstančiųjų rinkosi Vilnių, 18 proc. – Kauną. Pajūryje apsilankė tik 15 proc. baltarusių, maždaug po lygiai pasidalinę Klaipėdą ir Palangą.
Palyginti su 2012 metais turistų srautai iš kaimyninės Baltarusijos išaugo 12 proc.
