Pinigų traukinys: ką slepia šešėlinė „Lietuvos geležinkelių“ kasa?

15min toliau aiškinasi, kas slypi po „Lietuvos geležinkelių“ pamėgtais vidaus sandoriais. Vis daugėja įrodymų, jog įvairiems darbams samdomos „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės veikia kaip beveik nekontroliuojamas didelių pinigų skirstymo aparatas, pinigus dalijantis savo nuožiūra. Kartais ir absurdiškomis proporcijomis.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastatas
AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastatas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

15min jau rašė apie vidaus sandorius, per kuriuos „Lietuvos geležinkeliai“ lokomotyvus TEM TMH oficialiai pirko iš savo dukterinės įmonės, Vilniaus lokomotyvų remonto depo. Faktiškai didelė pinigų dalis be jokių konkursų nukeliavo į Rusijos koncerną „Transmašholding“ ir su juo susijusias struktūras. Aiškėja, kad tokiu pačiu principu veikia ne tik remonto depas, bet ir mažiausiai trys kitos „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės.

Be to, „Lietuvos geležinkelių“ per vidaus sandorius pradėtame ambicingame statybų projekte figūruoja ir žmogus iš premjero Algirdo Butkevičiaus komandos.

Būna ir taip: išleidžia daugiau, nei uždirba

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2011-2015 m. laikotarpiu „Lietuvos geležinkeliai“ su savo dukterinėmis įmonėmis sudarė vidaus sandorių už kolosalią 429 mln. eurų sumą. Rekordiniai buvo 2013-ieji, kai vidaus sandorių vertė siekė net 170 mln. eurų. 2014 m. suma krito, bet pernai vėl atsitiesė ir viršijo 88 mln. eurų. VPT prognozuoja, kad šiemet šis skaičius bus dar didesnis.

VPT turbūt neturėtų priekaištų „Lietuvos geležinkeliams“, jei vidaus sandoriais samdomos dukterinės bendrovės savo jėgomis darytų joms patikimus darbus. Tačiau tikrovė atrodo kitaip. Nustatyta atvejų, kai „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės bendrovės veikė daugiau ne kaip rangovės, o kaip tarpininkės. Tokiu būdu didelė dalis vidaus sandoriais leidžiamų pinigų be jokios konkurencijos nusėdo kišenėse subrangovų, kurių tapatybes „Lietuvos geležinkeliai“ uoliai slepia.

Labai didelė dalis darbų, kuriems samdomas „Geležinkelių projektavimas“, atliekama visai kitų struktūrų.

Vienas geriausių šios sistemos pavyzdžių – „Lietuvos geležinkelių“ dukterinė įmonė „Geležinkelių projektavimas“. Jos finansiniai duomenys atskleidžia, kad įvairiems darbams didelius pinigus gaunanti įmonė pati nuveikia ne tiek ir daug – didžioji dalis „Lietuvos geležinkelių“ pinigų upės nuteka pas neįvardintus subrangovus, kuriuos „Geležinkelių projektavimas“ samdosi savo nuožiūra, be konkursų ir konkurencijos.

Jau pats „Geležinkelių projektavimo“ pavadinimas perša teisingą mintį, jog ši įmonė pirmiausiai turėtų užsiimti projektavimo darbais. Būtent šioms reikmėms savo dukterinę įmonę per vidaus sandorius samdo „Lietuvos geležinkeliai“. Tiesa, ne tik projektavimui. VPT 15min pateikti duomenys rodo, kad „Geležinkelių projektavimas“ imasi ir tokių darbų kaip, pvz., nuotekų tinklų prijungimas, pastatų rekonstrukcija, geležinkelio linijų elektrifikavimas ir t.t.

Na, jeigu dukterinė įmonė pajėgi atlikti „Lietuvos geležinkeliams“ reikalingus darbus, juk nėra problemos. Valstybinė bendrovė samdo savo dukterinę įmonę, pastaroji turbūt neplėšia žvėriškų antkainių – tad galbūt viskas čia gerai? Galbūt. Jei ne faktas, kad labai didelė dalis darbų, kuriems samdomas „Geležinkelių projektavimas“, atliekama visai kitų struktūrų. Ir tai tiesiogiai įrodo būtent „Geležinkelių projektavimo“ finansiniai dokumentai.

Pernai „Geležinkelių projektavimo“ pajamos iš projektavimo darbų sudarė 841 tūkst. eurų. Įmonės finansiniuose dokumentuose nurodyta, kad projektavimo subrangovams, t.y. savo nuožiūra samdomiems projektuotojams iš šalies, išleista didžioji dalis šios sumos – daugiau nei pusė milijono eurų. 2014 metų rodikliai dar įspūdingesni. Per metus iš projektavimo darbų 820 tūkst. eurų pajamų gavusi įmonė tos pačios srities subrangovams išleido trissyk daugiau, nei uždirbo – 2,73 mln. eurų.

15min nuotr./Bendrovės „Geležinkelių projektavimas“ finansinės ataskaitos ištrauka
15min nuotr./Bendrovės „Geležinkelių projektavimas“ finansinės ataskaitos ištrauka

Kai sandoris viduje, o pinigai – išorėje

„Geležinkelių projektavimas“ ir lokomotyvų istorijoje nuskambėjęs remonto depas – ne vienintelės „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės, kurios didelę dalį vidaus sandoriais gaunamų pinigų be konkurencijos išdalina į pačių pasirinktas verslo struktūras.

15min gauta „Lietuvos geležinkelių“ vidaus audito ataskaita rodo, kad taip pat veikia dar mažiausiai dvi „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės, o neseniai pasitraukęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka buvo puikiai informuotas tiek apie iškreiptus vidaus sandorių mechanizmus, tiek apie to sukeltas korupcijos rizikas.

Pernai kovą „Lietuvos geležinkelių“ vidaus audito skyrius informavo S.Dailydką apie neskaidrų pinigų skirstymą pasinaudojant vidaus sandoriais. Statistika daugiau nei įspūdinga. Atlikus 2013-2014 m. vykdytų vidaus sandorių analizę, nustatyta, kad „Geležinkelių projektavimas“ šešiuose iš devynių vidaus sandorių subrangovams išleido daugiau nei 70 proc. iš „Lietuvos geležinkelių“ gautų pinigų. Ir tai, pasirodo, vienas geresnių rodiklių.

„Lietuvos geležinkelių“ dukterinė įmonė „Gelsauga“ keturiuose iš penkių vidaus sandorių daugiau nei 70 proc. lėšų atidavė subrangovams. Kita dukterinė įmonė – „Geležinkelio tiesimo centras“ – subrangovams liūto dalį pinigų atidavė trijuose iš penkių vidaus sandorių.

„Lietuvos geležinkelių“ dukterinė įmonė „Gelsauga“ keturiuose iš penkių vidaus sandorių daugiau nei 70 proc. lėšų atidavė subrangovams.

Kokia šių procentų piniginė išraiška? Na, po formuluote „daugiau negu 70 proc.“ gali slėptis ir 70, ir 90 proc. sumos, o subrangovams išdalintus pinigus tiksliai nurodo tik „Geležinkelių projektavimas“. Ši įmonė 2013 m. subrangovams atidavė daugiau nei 77 proc. visų savo metinių pajamų, 2014 m. – beveik 64 proc, pernai – palyginti kuklią 22,85 proc. dalį. Tiesa, šis skaičius gali būti ne iki galo tikslus, mat „Geležinkelių projektavimo“ sąnaudų lentelėje atsirado nauja eilutė – „Atsargų (statybų) sąnaudos“. Čia 2015 m. ataskaitoje nurodyta solidi 2,56 mln. eurų suma.

Per šių metų pirmą pusmetį subrangovams jau išleista maždaug milijonas eurų – tai beveik ketvirtadalis „Geležinkelių projektavimo“ to paties laikotarpio pajamų. Čia dar būtų galima pridėti 2 mln. eurų viršijančias išlaidas atsargų pirkimui, priskiriamas prie statybos darbų sąnaudų.

„Geležinkelio tiesimo centras“ savo finansiniuose dokumentuose taip pat užsimena apie subrangovų maitinimą. 2014 m. subrangovų samdymui teko 21,9 proc. visų sąnaudų arba maždaug 49 mln. litų (14,2 mln. eurų). Medžiagų pirkimas sudarė 39,6 proc. visų sąnaudų – daugiau nei 88,6 mln. Lt arba 25,68 mln. eurų.

2015 m. metiniame pranešime „Geležinkelio tiesimo centras“ jau nenurodo dalies, tenkančios subrangovams. Ją pakeitė abstraktesnė sąvoka „kitos sąnaudos“, į kurias įeina ir subranga, ir pervežimas, ir mechanizmų nuoma. „Kitoms sąnaudoms“ „Geležinkelio tiesimo centras“ pernai paklojo 27,4 proc. visų savo sąnaudų, arba 9,02 mln. eurų. Medžiagoms per 2015 metus ši „Lietuvos geležinkelių“ įmonė paklojo 12,17 mln. eurų – tai 37 proc. visų sąnaudų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./UAB „Gelsauga“ administracijos pastatas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./UAB „Gelsauga“ administracijos pastatas

Kokia dalis subrangovams tenka „Gelsaugos“ pinigų maiše – finansiniai dokumentai apskritai neužsimena. Galima pastebėti nebent tai, kad savo egzistenciją kaip „Lietuvos geležinkelių“ apsaugos įmonė pradėjusi „Gelsauga“ vis labiau panašėja į statybų ar pastatų administravimo kompaniją.

Dar 2011 m. apsaugos paslaugos sudarė 74 proc. visų „Gelsaugos“ pajamų. Dabar ši proporcine nesiekia ir 50 proc. Didesnę dalį pajamų „Gelsauga“ gauna iš statybos darbų bei valymo paslaugų. Žinoma, liūto dalis pinigų į „Gelsaugą“ ateina iš „Lietuvos geležinkelių“ ir susijusių įmonių.

S.Dailydka buvo informuotas

Dukterinių įmonių samdomus subrangovus „Lietuvos geležinkeliai“ slepia, tvirtindami, esą tai „konfidenciali informacija“. Taip pačiai didžiausia valstybės valdoma įmonė aiškino ir nenorą atskleista, kaip leidžia savo paramos biudžetą. Kaip vėliau atskleidė naujienų agentūra BNS, pinigai keliavo į premjero Algirdo Butkevičiaus ir kitų įtakingų socialdemokratų vienmandates apygardas. Anot Stasio Dailydkos – jokiems politikams to neprašant.

O pats „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, kaip rodo 15min turimas vidaus audito dokumentas, buvo puikiai informuotas apie vidaus sandorių keliamas korupcines rizikas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./ „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka

Auditorių rašte teigiama, jog dar 2014 m. S.Dailydka atsižvelgė į VPT priekaištus dėl vidaus sandorių ir sugriežtino jų sudarymo taisykles. Tačiau tai problemos neišsprendė.

„Akivaizdu, kad sukurtos kontrolės priemonės nėra pakankamai veiksmingos“, – teigiama dokumente. Esą dukterinės „Lietuvos geležinkelių“ įmonės nesilaiko prievolės savo patronuojančiai bendrovei pranešti apie vidaus sandoriams samdomus subrangovus.

Auditoriai nurodė analizavę 33 2013-2014 m. sudarytas vidaus sandorių sutartis. 58 proc., arba 19 sutarčių, pasitelkti subrangovai. Be to, kiekvienu atveju nustatyta, kad dukterinės įmonės apie subrangovų pasamdymą „Lietuvos geležinkelių“ neinformavo. Be to, esą nustatyta, kad dukterinės įmonės dažnai renkasi net netikrinti samdomų subrangovų kvalifikacijos. Galiausiai, auditoriai konstatuoja, kad nei vienoje iš nagrinėtų sutarčių, kurioms pasitelkti subrangovai, „nebuvo tinkamai vykdoma kontrolė“.

Auditoriai užsimena nustatę atvejų, kai subrangovams tenkanti pinigų dalis sudaro beveik viską, o gal netgi 100 proc. vidaus sandorio sumos.

„Akivaizdu, kad tais atvejais, kai vidaus sandoriui įvykdyti pasitelkta ženkli (90-100%) subranga, LG dukterinė bendrovė patiria tik su perpardavimu tiesiogiai susijusias sąnaudas ir iš esmės atlieka tik su tarpininkavimu susijusias funkcijas“, – rašoma dokumente.

Negana to, „Lietuvos geležinkelių“ dukterinių įmonių samdomi subrangovai gaudavo ir leidimą patys sudaryti subrangos sutartis. Kitaip tariant, paslaugos „Lietuvos geležinkeliams“ galėjo būti teikiamos netgi per dvigubą subrangą.

Galiausiai, „Lietuvos geležinkelių“ auditoriai neslepia įtariantys, kad masinis subrangovų samdymas galėjo privesti prie permokėjimo už dukterinių įmonių oficialiai teikiamas paslaugas.

„Pažymėtina, kad didelė subrangos dalis vidaus sandoriuose parodo, jog rinkoje darbus / paslaugas / prekes įsigyti galima už mažesnę kainą, jų pasiūla yra pakankama, todėl rinkos dalyviai galėjo varžytis dėl sandorio sudarymo tiesiogiai su užsakovu [t.y. su „Lietuvos geležinkeliais“]“, – teigiama dokumente.

Už vidaus sandorio kyšo premjero konsultanto ausys

Vienas „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoris veda tiesiai į pastaruosius ketverius metus Vyriausybei vadovavusio socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus aplinką.

Pernai „Lietuvos geležinkeliai“ gavo leidimą vidaus sandorio būdu organizuoti didelės, daugiau nei 400 vietų automobilių saugyklos projektavimui. Šį statinį „Lietuvos geležinkeliai“ norėjo įsirengti prie savo centrinės būstinės.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pasinaudojant vidaus sandoriais, prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastato norėta įrengti didelę automobilių saugyklą
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pasinaudojant vidaus sandoriais, prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracijos pastato norėta įrengti didelę automobilių saugyklą

Per vidaus sandorį, projektas patikėtas jau minėtai dukterinei įmonei „Geležinkelių projektavimas“. Pernai projektas buvo derinamas Vilniaus savivaldybėje, ir čia išlindo premjero visuomeninio konsultanto, buvusio aplinkos ministro Henriko Žukausko pavardė.

Vilniaus savivaldybės svetainėje skelbiamuose dokumentuose architektas H.Žukauskas, dirbantis ne „Geležinkelių projektavime“, o kitame „Lietuvos geležinkelių“ padalinyje, nurodomas kaip projekto vadovas. Kartu darbuojasi ir jo dukra Ieva Žukauskaitė, su kuria H.Žukauskas turi bendrą verslą – architektų biurą „H&I“.

Premjero visuomeninis konsultantas 15min patvirtino, kad tai jis su dukra rengė projektinius pasiūlymus „Lietuvos geležinkelių“ automobilių saugyklai. Tačiau buvęs politikas patikino už tai negavęs nė cento ir nedirbęs kaip „Geležinkelių projektavimo“ subrangovas.

Henrikas Žukauskas
Henrikas Žukauskas

„Aš padariau projektinius pasiūlymus. Projektinius pasiūlymus, pagal Statybos įstatymą, gali daryti, kas nori. Aš nebuvau nei pasamdytas, nei nepasamdytas. Aš tiesiog paėmiau ir padariau projektinius pasiūlymus. Aš galiu laisvai daryti ką noriu, kur noriu. Už dyką. Aš suprantu, kad jums toks atsakymas ne visai geras, bet už dyką. Man niekas nesumokėjo už tai“, – kalbėjo H.Žukauskas.

Tiesa, jis neatmetė galimybės gauti pinigų už šį darbą vėliau – jei „Lietuvos geležinkeliai“ nuspręs toliau plėtoti šį projektą. „Kai bus pereita prie realaus [įgyvendinimo], tada ir kalbėsim. O dabar – nepereita prie realaus“, – nedaugžodžiavo H.Žukauskas.

Paklaustas, ar svarstytų galimybę rengti statybų techninį projektą, jis tokio varianto neatmetė. „Jeigu būtų paskelbtas konkursas, jeigu aš dalyvaučiau viešajame pirkime su savo pasiūlymais – gal ir daryčiau. Kodėl ne? Toks mano darbas yra“, – svarstė architektas.

Savo atliktą darbą premjero visuomeninis konsultantas vertina gerai, bet nesureikšmina.

„Aš tiesiog padariau projektinius pasiūlymus ir pasiūliau, kaip būtų galima padaryti. Nesudėtingai, gražiai, nesugadinant kultūros paveldo, kadangi tai Senamiesčio teritorija. Viską padariau profesionaliai, bet tai yra projektiniai pasiūlymai, kurie absoliučiai nieko nereiškia. Juos gali daryti kas nori, kur nori ir kaip nori“, – pakartojo H.Žukauskas.

Paklaustas, ar projektinius pasiūlymus parengti prašė „Lietuvos geležinkeliai“, jis nurodė šio darbo ėmęsis „kaip žmogus, kaip pilietis“.

Gali pasinaudoti įstatymo išimtimi?

Pasak jo, šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ mašinų saugyklos projektiniai pasiūlymai traktuotini kaip jo „asmeninė autorinė nuosavybė“. Ar būta kitų projektinių pasiūlymų, pašnekovas teigė nežinantis.

Beje, Viešųjų pirkimų įstatymas tam tikromis aplinkybėmis leidžia architektų darbus pirkti be konkurso, neskelbiamų derybų būdu. VPT tokią galimybę patvirtina, tačiau sykiu pabrėžia, kad prieštarautų, jei šis mechanizmas būtų taikomas „Lietuvos geležinkelių“ automobilių saugyklos projektavimui.

„Įstatyme yra numatyta tokia galimybė – teoriškai perkančioji organizacija gali skelbti projektinių pasiūlymų konkursą, kuriame dalyvautų n dalyvių, ir jo laimėtojui būtų suteiktos išimtinės teisės rengti techninį projektą. Tačiau jūsų aprašomu atveju VPT neskelbiamos deryboms nepritartų, nes rengiant projektinių pasiūlymus nebuvo užtikrintas konkurencingumas“, – 15min teigė VPT atstovė Vita Ramanauskaitė.

Paklaustas, kokioje stadijoje šiuo metu yra automobilių saugyklos projektas, H.Žukauskas buvo lakoniškas. „Jokioje. Na, jis nevystomas yra“, – sakė buvęs aplinkos ministras.

Anot architekto, „Lietuvos geležinkeliai“ šioms statyboms artimiausiu metu nenumato finansavimo, ir dėl to projektas yra įšaldytas neribotam laikui. „Matyt, dabar prioritetai yra truputėlį kitokie“, – svarstė H.Žukauskas.

Analogišką poziciją pateikė ir „Lietuvos geležinkeliai“. „Nuo šių metų gegužės mėnesio projektas yra sustabdytas“, – teigiama „Lietuvos geležinkelių“ 15min pateiktame komentare.

„Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad už iki šiol padarytą darbą nei H.Žukauskui, nei jo dukrai „honorarai nėra numatyti ir mokami nebuvo ir nebus“.

Kiek galėtų kainuoti grandiozinės automobilių saugyklos statybos ar projektavimas, bendrovė neatskleidžia – ir vėl prisidengdama sandorių konfidencialumo šydu.

„Bendrovė negali įvardyti sumos, kadangi pagal bendrovės valdybos patvirtintą bendrovės konfidencialios informacijos sąrašą informacija apie bendrovės sudarytas, sudaromas ir ateityje planuojamas sudaryti sutartis yra konfidenciali ir todėl neviešinama“, – teigia „Lietuvos geležinkeliai“.

Bendrovė sykiu pabrėžia, esą vadovaujančio statuso šiame projekte H.Žukauskas neturi. „Henrikas Žukauskas dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau jis nėra ir nebuvo aptariamų projektinių pasiūlymų projekto vadovas“, – teigia įmonė.

S.Dailydkos įpėdinis – su patirtimi vidaus sandorių kepyklose

Beje, atsistatydinusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo S.Dailydkos pareigas laikinai einantis Andrius Montrimas turi ilgą stažą organizacijose, glaudžiai susijusiose su vidaus sandoriais.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Andrius Montrimas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Andrius Montrimas

A.Montrimas „Lietuvos geležinkeliuose“ dirba nuo 2006 m. Pradėjęs kaip vyresnysis specialistas ES lėšų valdymo skyriuje, jis sėkmingai kopė karjeros laiptais. Iki pat viršūnės – bent jau laikinai. Vidaus sandoriams dukterines įmones aktyviai samdo dvi paskutinės A.Montrimo darbovietės. Pastaruoju metu jis vadovavo „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros direkcijai, prieš tai – buvo jos direktoriaus pavaduotoju. 2014-2015 m. dabartinis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas buvo „Geležinkelių projektavimo“ direktoriaus pavaduotoju.

Ne mažesnio dėmesio verti ir dukterinių įmonių vadovai. Štai „Gelsaugai“ vadovauja Algimantas Songaila – buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos generolas, už pareigūno vardo pažeminimą postą praradęs Rolando Pakso epopėjos metais. „Gelsaugos“ vadovo postą jis užėmė 2014 m. Ankstesnis direktorius Vilius Žilionis kėdę prarado dėl neskaidrių konkursų.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Gelsauga“ vadovas Algimantas Songaila
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Gelsauga“ vadovas Algimantas Songaila

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis