Padedant J.Širvinsko įmonei „Litmotas“, „Lietuvos geležinkeliai“ įsigijo du galingus geležinkelinius kranus, skirtus avarijų padarinių likvidavimui. Už šiuos įrenginius didžiausia valstybės valdoma bendrovė paklojo keliolika milijonų eurų, o J.Širvinsko verslo duomenys išduoda, jog reali kranų kaina gerokai mažesnė.
Pretendentų į milijonus pritrūko
„Lietuvos geležinkeliai“ iš „Litmoto“ įsigijo du Vokietijos įmonės „Kirow“ kranus KRC 1600. Patys „Lietuvos geležinkeliai“ šį technikos stebuklą aprašė kaip 180 tonų sveriantį „kraną galiūną“, galintį pakelti net mėlynąjį banginį. Tiesa, krano paskirtis – ne banginių kilnojimas, o avarijų padarinių likvidavimas. Ar „kranai galiūnai“ įsigyti nepermokant – jau atskiras klausimas.
Pirmoji KRC 1600 pirkimo sutartis sudaryta 2011 m. lapkritį, antra – praėjus kiek mažiau nei metams. Abiem atvejais, „Lietuvos geležinkelių“ skelbtuose konkursuose buvo vienintelis dalyvis – jungtinės „Litmoto“ ir „Kirow“ pajėgos.
Kodėl daugiau niekas nesiekė pinigingo užsakymo? Oficiali „Lietuvos geležinkelių“ pozicija tokia:
„Norėdama įsigyti kraną bendrovė skelbė viešąjį pirkimo konkursą, kuriame galėjo dalyvauti visi suinteresuoti tiekėjai, atitinkantys pirkimo sąlygas. Kaip ir visuose pirkimuose, taip pat galėjo dalyvauti ir jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusių partnerių grupė, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.“
„Lietuvos geležinkeliai“ nurodo neturėję teisinių galimybių apsieiti be tarpininkų ir kranus pirkti tiesiai iš „Kirow“.
Kitas klausimas – ar buvo sudarytos sąlygos dėl užsakymo varžytis kitiems kranų gamintojams. Mat antrojo, 2012 m. skelbto konkurso sąlygose buvo keliamas reikalavimas, kuris veikiausiai padėjo „Litmotui“ ir jo partneriams Vokietijoje išvengti konkurencijos.
Perkant antrą kraną, „Lietuvos geležinkeliai“ iškėlė sąlygą, kad per pastaruosius trejus metus „tiekėjas turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną geležinkelio krano tiekimo sutartį, ne mažesnę kaip 13 510 000,00 LTL be PVM (arba ekvivalentas eurais)“.
Bent jau Lietuvoje, tokį reikalavimą atitikti galėjo turbūt tik vienas rinkos dalyvis – 2011 m. „Lietuvos geležinkeliams“ kraną už įspūdingą sumą pardavęs „Kirow“ ir „Litmoto“ konsorciumas. Atvirų duomenų portalo Freedata.lt duomenimis, jokių kitų viešųjų pirkimų, kuriuose Lietuvoje būtų įsigytas „Lietuvos geležinkelių“ nurodytos vertės (ar brangesnis) kranas, 2009-2012 m. laikotarpiu nebuvo.
Ir turbūt nenustebsite sužinoję, kad konkursuose be konkurencijos pateiktos kainos už du to paties modelio kranus buvo identiškos. Už kiekvieną KRC 1600 „Lietuvos geležinkeliai“ paklojo po kiek daugiau nei 6,75 mln. eurų (su PVM).
Žinoma, „Kirow“ kranas – nepigus žaisliukas, o realiai jo kainai nustatyti reikalingi ekspertai. Arba oficialūs finansiniai dokumentai.
Vertės skirtumas bado akis
„Lietuvos geležinkeliai“ nurodo nedisponuojantys informacija apie KRC 1600 įsigijimo savikainą. Didžiausia valstybės valdoma bendrovė pateikia tik tikslią abiejų KRC 1600 pirkimų chronologiją:
- 2011 m. įsigytas kranas bandymams pirmą kartą buvo pristatytas 2013 m. liepos 4 d. Po bandymų, 2013 m. rugsėjo 20 d., buvo pasirašytas krano priėmimo–perdavimo aktas.
- 2012 m. įsigytas kranas bandymams pirmą kartą buvo pristatytas 2013 m. lapkričio 14 d. Po bandymų, 2014 m. kovo 28 d., buvo pasirašytas krano priėmimo–perdavimo aktas.
Ir būtent pastarasis kranas, „Lietuvos geležinkelių“ pradėtas eksploatuoti 2014 m. pavasarį, mirga ankstesnių metų „Litmoto“ finansiniuose dokumentuose. Ten nurodoma, kad „Litmoto“ įsigyto KRC 1600 vertė – 4,34 mln. eurų. Arba pora milijonų pigiau, nei už tą patį kraną sumokėjo „Lietuvos geležinkeliai“.
Žinoma, yra dokumente minimi bandymai, apmokymai ir kitos sąnaudos, tačiau šio sandorio pelningumas „Litmotui“ veikiausiai nekelia abejonių. 2013 metai „Litmotui“ vieni geriausių įmonės istorijoje. Per metus gauta 11,6 mln. eurų pajamų, grynasis metų pelnas – beveik 847 tūkst. eurų. Tokius rodiklius „Litmotas“ pademonstravo turėdamas 10 darbuotojų.
Beje, „Litmotas“ pajamas gavo ne tik iš KRC 1600 pardavimo, bet ir iš kranų priežiūros. Atvirų duomenų portalo Freedata.lt duomenimis, per 2015 ir 2016 metus su „Litmotu“ sudarytos trys KRC 1600 priežiūros ir remonto paslaugų sutartys už bendrą 370 tūkst. eurų sumą.
Finansiniuose „Litmoto“ dokumentuose mirga ir Jungtinėje Karalystėje registruota bendrovė „Railway Baltica“ – pagrindinė figūra FNTT atliekamame tyrime. Šiai įmonei „Litmotas“ išankstiniais apmokėjimais 2012 m. pervedė daugiau kaip 390 tūkst. eurų.
VPT vadovė: konkursai buvo imituojami
Su 15min surinkta medžiaga susipažinusi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė laikosi nuomonės, jog kranų pirkimai, nors buvo vykdomi oficialiai skelbiant atvirus konkursus, realiai ribojo konkurenciją. Juolab, kad abiejuose atviruose konkursuose buvo tik vienas dalyvis.
„Šiuo atveju turim ne vidaus sandorį – turime viešąjį pirkimą. Bet viešasis pirkimas buvo imituotas. Perkama per tarpininką ir, kadangi nėra konkurencijos, nėra kitų tiekėjų, kaina yra nereguliuojama“, – 15min teigė D.Vilytė.
Pasak jos, tokia schema, kai atviri konkursai pasirodo esantys netgi labai uždari, yra „įprasta, kai perkančioji organizacija nesirūpina, kiek išleidžia“.
„Matyt, įmonei nerūpėjo sumokėti daugiau dividendų valstybei. O tiesiog suktis“, – pridūrė D.Vilytė.
Pašnekovės nuomone, antrajame pirkime iškelta sąlyga dalyviams – turėti įvykdytą geležinkelio krano pardavimą už solidžią sumą – yra dar vienas įrodymas, jog konkurencija galėjo būti ribojama.
Reikia pasižiūrėti, kiek rinkoje yra dalyvių, kurie gali atitikti šituos reikalavimus. Jeigu atitinka tik vienas – vadinasi, konkurso sąlygos pritaikytos vienam dalyviui.
„Reikia pasižiūrėti, kiek rinkoje yra dalyvių, kurie gali atitikti šituos reikalavimus. Jeigu atitinka tik vienas – vadinasi, konkurso sąlygos pritaikytos vienam dalyviui. Tam tikruose pirkimuose iš tikrųjų patirtis reikalinga. Tarkim, sudėtingi kelių tiesimai su estakadomis, su viadukais. Arba sudėtingi sporto kompleksai, kur patirtis yra būtina. Kur atėjęs iš gatvės naujokas gal neturės patirties ir yra rizika, kad projektas gali būti neįvykdytas. Tačiau prekių tiekime šita kartelė turi būti mažesnė“, – aiškino D.Vilytė.
VPT vadovės nuomone, „Lietuvos geležinkelių“ specialistai turėjo savarankiškai įvertinti, kiek kainuoja tokių pajėgumų kranai, ir tik tada priimti sprendimus. Ar tai buvo padaryta – atviras klausimas.
D.Vilytės teigimu, sandoriai jau įvykę, ir VPT čia jau nebegali imtis kontrolės priemonių. Tačiau jų imtis esą gali prokurorai arba nauja „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė.
„Čia yra tiesiog per senas laikotarpis. Paties fakto konstatavimas – matyt, per mažai. Iniciatyvos norėtųsi iš „Lietuvos geležinkelių“. Jie, matyt, orientuojasi į ateitį ir ryžtingi veiksmai tai demonstruoja. Bet tam tikrus kritinius pirkimus jie turėtų pasižiūrėti. Ir, matyt, kreiptis į prokuratūrą“, – sakė D.Vilytė.
„Litmoto“ savininkas komentuoti atsisako
15min mėgino susisiekti su „Litmoto“ savininku bei vadovu J.Širvinsku. Po poros skambučių į „Litmoto“ biurą, įmonės atstovė informavo, kad verslininkas jokių komentarų neduos. Pašnekovė leido suprasti, kad tokį J.Širvinsko apsisprendimą nulėmė šiuo metu vykstantis FNTT tyrimas.
„Kol kas [J.Širvinskas] nekomentuos, kol vyksta viskas. Žinokit, dar labai nedaug laiko praėjo. Kol kas, žinokit, nėra, ką pasakyti“, – sakė ji.
Kaip jau skelbėme, FNTT akiratyje J.Širvinskas atsidūrė ne vienas – kartu narstomi ir jo dukrų verslai, taip pat susiję su „Lietuvos geležinkeliais“. FNTT oficialiai neįvardija, kas yra įtariamieji, tačiau patvirtina, kad tiriamoje schemoje buvo išgrynintas didelis kiekis pinigų. FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius neatmeta galimybės, kad dalis šių pinigų galėjo nusėsti atsakingų „Lietuvos geležinkelių“ asmenų kišenėse.
FNTT ne vienintelė narsto „Lietuvos geležinkelių“ pinigų srautus. Praėjusių metų pabaigoje ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT aiškinasi, ar korupcijos apraiškų būta „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriuose, kai prekėms ar darbams samdytos dukterinės įmonės, o jos be jokių konkursų persamdydavo pačių parinktus subrangovus.
Prasidėjus triukšmui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skaidrumo stokos, iš pareigų pasitraukė 10 metų prie bendrovės vairo stovėjęs Stasys Dailydka. Netrukus pasitraukė dviejų dukterinių įmonių vadovai, o pakeista „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė reformuojama atsisveikinant su iškart dviem S.Dailydkos pavaduotojais.
Vien 2011-2015 m. „Lietuvos geležinkeliai“ sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų. Kokia dalis šių pinigų nusėdo vis dar slepiamų subrangovų kišenėse, nežinoma.
PAPILDYTA 2019.09.17
Tyrimas nutrauktas, nes atlyginta valstybei padaryta žala
2018.11.30 UAB „Litmotas“ direktorius Audrius Slušnys į savo paklausimą gavo Generalinės prokuratūros atsakymą, kad UAB „Litmotas“ ir jo akcininko Juozo Širvinsko bei vadovo Audriaus Slušnio atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai šiuo metu nėra atliekami.
J.Širvinskui pareikšti įtarimai dokumentų klastojimu ir pinigų plovimu buvo panaikinti, o tyrimas buvo nutrauktas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 15min pranešė, kad ikiteisminis tyrimas 2018 m. spalio mėn. Generalinės prokuratūros prokuroro sprendimu buvo nutrauktas. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 6 d., t. y. pagal laidavimą. Toks procesinis sprendimas buvo priimtas, kai įtariamasis J.Širvinskas prisipažino padaręs nusikaltimą, Baudžiamajame kodekse inkriminuojamą kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, ir atlygino valstybei padarytą žalą. Atlyginta žala siekia apie 170 tūkst. Eur. Minėtas sprendimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo.
